Apoteozė

Apoteozė (gr. apothéōsis – sudievinimas):

1. Iškilmingas asmens ar įvykio išaukštinimas. Terminas atsirado senojoje Graikijoje ir iš pradžių reiškė protėvių ar herojų sudievinimą, perėjusį į religines apeigas.
2. Dramos patetinė kulminacija, dažnai masinė scena kūrinio pabaigoje.