“Artumas” tai gamtos lyrikos sutelktinė. Gamta J.Degutytei, kaip ir S.Nėriai, ne tik pagrindinis vaizdų šaltinis, bet ir amžinoji būtis, kurios ribų negalima įžvelgti, ir didysis grožis, kurį menininko siela tik atspindi, bet nesukuria. Kartu tai saugotinas gyvybės šaltinis, kurį techniškoji civilizacija grasina sunaikinti. Po S.Nėries J.Degutytė pirmoji išvydo gamtą, stovinčią virš individualios žmogaus egzistencijos, kupiną beribiškumo paslapties, kurią įspėti turi poetinis vaizdas. Dialogą su gamta poetė grindžia nacionaliniu pasaulėvaizdžiu, protarpiais stilizuodama liaudies dainas bei raudas, poetizuodama nacionalinę krašto atributiką, kurdama embleminius Lietuvos vaizdus. Gamtinės miniatiūros eilėraščiui ji suteikė globalinio reikšmingumo ir nacionalinių vertybių spindesio.
Palikite komentarą