Kategorijos

Idilė

Idilė – literatūros žanras, kuriam būdingi trumpi, giedros nuotaikos lyriniai epiniai kūriniai, vaizduojantys ramų kaimo žmonių (paprastai piemenų, žemdirbių) gyvenimą. Poetizuojama gamta, kaimo buities jaukumas ir ramumas, jausmų paprastumas, saikingumas. Dažna monologo, dialogo forma.

Impresionizmas

Impresionizmas (XIX a. pab.-XX a. pr.) – meno judėjimas, prasidėjęs Paryžiuje, kai grupė dailininkų apie 1860 m. pradėjo viešai eksponuoti savo darbus. Pavadinimas kilo iš prancūzų dailininko Klodo Monė paveikslo Įspūdis, Saulėtekis (angl. Impression, Sunrise, pranc. Impression, soleil levant). [Daugiau…]

Inscenizacija

Inscenizacija (lot. in – ant + scena) – tai nedraminio literatūros kūrinio pritaikymas vaidinti; inscenizuotas kūrinys, įgyjantis pjesės formą, labai nutolęs nuo pirminio kūrinio, laikomas savarankiška pjese ar scenarijumi. Daugelyje šalių vietoj inscenizacijos termino vartojamos dramatizacijos arba sceninio veikalo pastatymo sąvokos.

Instrumentacija

Instrumentacija – tai įvairus žodžių grupavimas norint pabrėžti žodžio skambesį tekste, pasiekti estetinį efektą. Pagrindinės instrumentavimo priemonės yra fonetinės figūros (aliteracija, asonansas, onomatopėja), rimas.

Interkalarijas

Interkalarijas (lot. intercalaris – įterptinis, papildomas) – artificiozinės literatūros forma, eilėraštis, kuriame nuolat kartojasi žodžiai ar žodžių junginiai (paprastai ne ilgesni už vieną eilutę).

Interpretacija

Interpretacija (lot. interpretatio – aiškinimas, vertinimas) – tai bet kokių prasminių struktūrų supratimo aktas ir rezultatas. Siauresne prasme – santykiškai savarankiškas, istoriškai konkretus literatūros mokslo metodas, susiformavęs po II pasaulinio karo kaip atsvara literatūros moksle įsivyravusiam pozityvizmui ir psichologizmui.

Intertekstualumas

Intertekstualumas – teksto ryšys su kitais tekstais. Intertekstualumas gali reikštis kaip citata, anagrama, aliuzija, parodija, imitacija, pastišas ir pan.

Interviu

Interviu (angl. interview – pokalbis) – socialinės psichologinės informacijos gavimas žodine apklausa, naudojama siekiant sukurti darbines hipotezes, dominančias tyrėją, norint papildyti ar patikslinti duomenis, gautus kitais tyrimo metodais, ar panaudoti kaip pagrindinį duomenų rinkimo būdą.

Intonacija

Intonacija (lot. intono ‘šaukiu, rėkiu, garsiai tariu’) – frazės, sakinio ar viso teksto ištarimo būdas.

Inversija

Inversija (lot. inversio – perstatymas) – stiliaus figūra, paremta įprastinės žodžių tvarkos sakinyje keitimu. Vartojama ekspresyvumo sumetimais, išskiria, pabrėžia informacijos atžvilgiu svarbiausią žodį ar frazę.

Ir mirtis nebus nugalėta

Lietuvių literatūros antologijoje pateikiama A.Mackaus poezija atitinka išleistų eilėraščių rinkinių struktūrą.
A.Mackaus poetinis debiutas yra “Elegijos” (1950), pasirašytos Algimanto Pagėgio slapyvardžiu. Šiame rinkinyje poetas panašus į daugelį antraeilių nostalginių lietuvių išeivijos poetų, raudojusių paliktos tėviškės, dainavusių sugrįžimo viltį. Gimtosios žemės pasiilgimas, Vilniaus vaizdinių nuotrupos, brangūs vaikystės prisiminimai, svajonės ir kasdienybė dažni šio rinkinio eilėraščių motyvai. [Daugiau…]

Ir pražuvo kaip sapnas

Apysaka “Ir pražuvo kaip sapnas”, parašyta 1908m., pasižymi realistiniu tikrovės atspindėjimu ir demokratinėmis idėjomis. Apysakoje ryškiai atskleisti pobaudžiavinėje Lietuvoje vykę socialiniai procesai, valstiečių prisirišimas prie žemės, pavaizduoti santykiai tarp dvarininkų ir valstiečių. Skirtingai nuo daugelio kitų Lazdynų Pelėdos kūrinių, šioje apysakoje mėginama parodyti valstiečių protestą ir pasipriešinimą dvarininkų smurtui. Kūrinys pasižymi ryškiais, tipiškais valstiečių paveikslais, gyvu dramatišku siužetu, puikiais gamtos ir kaimo buities vaizdais, gyva liaudiška kalba.

Ironija

Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį.