Vertingiausias D.Poškos kūrinys yra “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos”. Jis parašytas sekant nežinomo lenkų rašytojo poema “Chłop polski” (Lenkų valstietis), tačiau dėl žymių turinio papildymų ir formos pakeitimų laikomas originaliu poeto kūriniu. Spėjama, kad “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos” parašytas 1815 – 1825m. Pirmą kartą šiek tiek pakeistas buvo išspausdintas “Aušroje” (1886 Nr1). 1947m. paskelbtas autentiškas kūrinio tekstas.
“Mužikas Žemaičių ir Lietuvos” struktūros pagrindas yra socialinė antitezė. Viena vertus, čia išaukštinamas baudžiauninkas kaip visų pasaulio materialinių ir dvasinių bei kultūrinių vertybių kūrėjas; o kita vertus, parodomas skurdus, vergiškas baudžiauninko gyvenimas, jo visiškas beteisiškumas. Šia antiteze pagrįsta visa kūrinio vaizdų sistema. “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos” yra vienas ryškiausių šviečiamojo klasicizmo krypties kūrinių lietuvių literatūroje. Švietėjiškos (fiziokratinės) idėjos jame išreikštos klasicistiniu stiliumi – patetišku aleksandrinu su gausiais sintaksiniais periodais, polisindetoniniais ir anaforiniais žodžių junginiais, tikroviškais, bet kartu suintensyvintais bei suhiperbolizuotais vaizdais.
Palikite komentarą