Kategorijos

Natūralizmas

Natūralizmas (pranc. naturalisme < naturalis – įgimtas, gamtinis) – XIX a. paskutinių dešimtmečių dailės, teatro, literatūros srovė.

Vėlyvoji realizmo atmaina. Pagrindinis jos principas – objektyvus ir tikslus tikrovės vaizdavimas. Rašytojai natūralistai teigė, kad menininkas, vaizduodamas pasaulį, privalo moksliškai moksliškai analizuoti ekonominius socialinius santykius, remtis stebėjimu ir dokumentais, veikėjų charakteriuose pabrėžti fiziologinius veiksnius (ypač paveldėjimą). Natūralistinėje literatūroje visai nevertinami dvasiniai dalykai – moralė, tikėjimas, joje vyrauja kovos už būvį, smurto, instinktų tenkinimo ir išsigimimo temos. Žmogus priklausomas nuo biologinės prigimties, gyvenimo atsitiktinimų, jo elgesį lemia įgimtos savybės, fizinė būsena. Veikėjų charakteriai atsiskleidžia per kalbą, kurioje gausu šiurkščių, net vulgarių posakių. Populiariausi žanrai – romanas, novelė, drama.

Naujasis židinys-Aidai

Naujasis židinys-Aidai – mėnesinis religijos ir kultūros žurnalas, einantis nuo 1991 m. sausio mėn. Vilniuje. Įsteigė Lietuvos vyskupų konferencija pavadinimu „Naujasis židinys“, žurnalas turėjo tęsti ikikarinio „Židinio“ tradiciją. 1991 m. pabaigoje prie „Naujojo židinio“ prisijungė 1949-1991 m. JAV leistas žurnalas „Aidai“, ir toliau eina kaip jungtinis žurnalas „Naujasis židinys-Aidai“. Rašo bažnyčios gyvenimo ir religijos bei kultūros temomis.

Naujoji Aušra

Naujoji Aušra – Amerikos lietuvių kultūros iliustruotas žurnalas, ėjęs 1947–1949 metais Čikagoje. Redagavo Anatolijus Kairys. Žurnalas siekė išsaugoti senosios ir naujosios lietuvių emigracijos kultūrinių, visuomeninių ryšių vienumą. Jame buvo spausdinama tiek lietuviškoji kūryba, tiek publikacijos, skirtos visuotinei literatūrai, menui.

Naujoji Romuva

Naujoji Romuva – iliustruotas savaitinis kultūros, literatūros, meno žurnalas, leistas 1931-1940 m. Kaune, 1940 m. Vilniuje ir mėnesinis iliustruotas kultūros gyvenimo žurnalas, einantis nuo 1994 m. liepos 7 d. Vilniuje kaip atgaivintas 1931-1940 m. leistas to paties pavadinimo leidinys.

Nekrologas

Nekrologas (gr. nekrós – negyvėlis, numirėlis + lógos – žodis, kalba) – tai trumpas ar ilgesnis tekstas žmogaus mirties proga, apibūdinantis velionio gyvenimą, nusakantis jo reikšmę visuomenei bei kultūrai.

Nemunas

Nemunas – kultūros ir meno žurnalas, ėjęs 1967–2004 m., nuo 2004 m. savaitraštis, leidžiamas Kaune.

Leidžiamas nuo 1967 m. balandžio mėn., steigėjai buvo Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos komjaunimo Centro komitetas. Tačiau tai netrukdė leisti netradicinį turiniu, neideologizuotą žurnalą, kurio ir dydis buvo netradicinis – kvadratinis. Nuo 2004 m. balandžio 15 d. Kauno kultūros ir meno savaitraštis.

Neoklasicizmas

Neoklasicizmas – tai literatūros ir meno kryptis; iškilo XX a. 3-iajame dešimtmetyje, užsibrėžusi paneigti šizofrenišką asmenybę, įsitvirtinusią modernistiniame mene, ir su praeities menine kultūra atkurti ryšį, kurį bandė nutraukti maištaujantys avangardistai.

Neoklasicizmas teigia žmogų kaip „simetrišką sistemą“, reikalingą pastovių vertybių, o meną kaip universalumo išraišką, apvalytą nuo individualizuotos emocinės išpažinties, tautinės atributikos ir chaotiškos formos. Naujovės kultą laiko svetimu meno prigimčiai, nes žanro įstatymai yra amžini, kaip ir matematikos dėsniai, o forma, egzistuojanti pirma turinio ir lemianti veikalo vertę, yra susijusi su pakartojimu. Neoklasicistai cituoja, imituoja, perkuria nusistovėjusius stilistikos modelius, uždarydamas kūrybą į žinomų formų amžiną ratą, todėl neišvengia literatūrinio enciklopedizmo ir sterilumo.

Neoromantizmas

Neoromantizmas − XIX a. pabaigos − XX a. pradžios meno tendencijos, artimos romantizmui. Neoromanikos termino vartosena nėra griežtai nusistovėjusi. Neoromanika vadinama tradicinių romantizmo formų gaivinimas, naujai suvokto romantizmo bruožų jungimas su impresionizmo, simbolizmo ar realizmo ypatybėmis. [Daugiau...]

Novelė

Novelė (it. novella – naujiena) – prozos žanras, kuriam būdingas glaustas pasakojimas, vientisas konfliktas, intriguojanti fabula.

Novelės veiksmas yra glaustas, fabulą sudaro pagrindinio veikėjo likimui svarbūs įvykiai, atsiskleidžiantys per trumpą laikotarpį. Jie plėtojasi labai sparčiai, dinamiškai, kol pasiekia kulminaciją, kai sprendžiamas veikėjo likimas: veikėjas turi apsispręsti, kaip toliau elgtis, atsiskleisti ar pasirodyti, kas jis yra iš tikrųjų. Novelei nebūdingi šalutiniai epizodai, antraeiliai veikėjai, platūs aprašymai. Novelės pabaiga (atomazga) dažnai būna netikėta, šokiruojanti skaitytoją.