Kategorijos

Giesmė apie stumbrą

1523m. išleista lotynų kalba parašyta “Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę” (De statura feritate ac venatione bisontis carmen) – tai pirmas didesnis grožinės literatūros kūrinys apie Lietuvą. Poemoje plačiai pavaizduota istorinė Lietuva, jos gamta. Giesmėje nesiribojama pasakojimu apie stumbrą, girias ir medžioklę, joje apžvelgiami ir platesni Lietuvos gyvenimo įvykiai, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Tai humanistinis pasaulietiška tema parašytas kūrinys. Jame propaguojama humanistinė etika, humanistinės pažiūros į žmonių tarpusavio santykius. [Daugiau…]

Giesmės svietiškos ir šventos

Antano Strazdo ,,Giesmės svietiškos ir šventos”, išleistos Vilniuje 1814m., yra pirmas originalių lietuviškų eilėraščių rinkinys. Tai lietuvių pasaulietinės poezijos pradžia. Nors K.Donelaičio “Metai” parašyti anksčiau (XVIIIa. 7-ame dešimtmetyje), bet išspausdinti jie buvo Karaliaučiuje tiktai 1818 m.- taigi praėjus ketveriems metams po A. Strazdo rinkinio pasirodymo. A.Strazdo ,,Giesmės…” ir K.Donelaičio ,,Metai” – visos Lietuvių grožinės literatūros ištakos. [Daugiau…]

Giesmynas

Giesmynas – religinių giesmių rinkinys, kuriame spausdinami giesmių tekstai su melodijomis arba be jų.

Gimtasis žodis

Gimtasis žodis – mėnesinis dalykinis-metodinis žurnalas, leidžiamas nuo 1989 m. Skirtas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, studentams lituanistams, nuo 1992 m. – ir pradinių klasių mokytojams. Žurnale nuolat spausdinama kalbininkų, literatūros tyrinėtojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, metodininkų straipsniai, vadovėlių, kitų mokomųjų priemonių anotacijos, recenzijos ir kt.

Granitas

Granitas – literatūros almanachas; išleistas 1930 Kaune, redaktorius Juozas Keliuotis. Neoromantikų leidinys, siekęs katalikiškos kultūros tradiciją suderinti su modernizmu.

Grifas

Grifas (gr. gríphos – mįslė) – tai artificiozinės literatūros forma, eilėraštis, kuriame iš eilės užuominomis kalbama apie užšifruoto žodžio raides, pvz., I apibūdinama kaip kolona, O – kaip saulė, C – kaip dylantis mėnulis ir pan.

Grįžulas

Grįžulas – H.Nagio poezijos rinktinė, sudaryta paties autoriaus iš emigracijoje išleistų rinkinių. Didesnių poezijos skirsnių pavadinimuose į akis krinta brolio akcentas. Pati bendriausia broliškumo prasmė sako, kad žmonės yra broliai ir seserys. H.Nagio poezijoje broliai yra tie, su kuriais eilėraštis kalbasi. Broliškumo įvaizdžiai veda į kitus motyvus: ilgesį, praradimą, tautą, mirtį, namus, gyvenimo prasmės ieškojimą. Eilėraščiuose poetinė tikrovė iškyla iš konkrečių detalių, jas permainydama ir įprasmindama.

Groteskas

Groteskas (it. grottesco, pranc. grotesque) – meninio vaizdavimo tipas, pagrįstas fantastika, komizmu, gražaus ir bjauraus, juokingo ir baisaus, tikroviško ir negalimo deriniais.

Gubos

Gubos – literatūros almanachas, 1927 išleistas Lietuvos redakcijos kaip dienraščio priedas, gausiai iliustruotas dailininkų kūrinių įklijomis.

Haiku

Haiku – tai trumpiausia japonų poezijos forma, trijų eilučių, septyniolikos skiemenų visiškai išbaigtas eilėraštis. Taip haiku apibūdina dauguma literatūros šaltinių. Tačiau joks žinynas neaiškina, kad dabar haiku jau tapo tarptautine poezijos forma, tiesa, kilusia iš Japonijos, bet nesilaikančia minėtų tradicinių skiemenų taisyklės.

Hegzametras

Hegzametras (gr. hexametron < hex – šeši + metron – matas) – antikinės eilėdaros šešių daktilinių pėdų eilutė. Jos paskutinė pėda dviskiemenė. Eilutes suskaido cezūros. Eilutės gali būti išdėstytos astrofiškai arba jungiamos į dvieiles strofas.

Hegzametru parašyti graikų (Homero) epai „Iliada“ ir „Odisėja“, bukolinė poezija, Vergilijaus „Eneida“, „Georgikos“, romėnų satyros, himnai, elegijos ir epigramos, Kristijono Donelaičio poema „Metai“.

Himnas

Himnas (gr. hýmnos – giesmė dievams) – poezijos žanras, iškilminga giesmė.

Žinomi senovės egiptiečių, asiriečių, babiloniečių, persų, graikų, žydų himnai. Tradiciją perėmė krikščionybė. Viduramžiais himnografijai vadovavo specialios mokyklos, himnų komponavimas įėjo į religinio išsilavinimo programą. Romantizmo laikais pradėta kurti pasaulietiniai, nuo XIX a. tautiniai ir valstybiniai himnai. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, valstybiniu himnu paskelbta „Tautiška giesmė“.

Hiperbolė

Hiperbolė (gr. hyperbole – padidinimas) – vaizduojamojo objekto savybių padidinimas, perdėjimas siekiant kažką akcentuoti, pajuokti, paauklėti, sugėdinti ir pan.

Humoreska

Humoreska – literatūros žanras, kuriam priskiriami trumpi komiški kūriniai, paprastai parašyti proza.

Genetiškai humoreska siejama su komiškais folkloriniais pasakojimais (anekdotais), kitais Europos literatūrose nuo Antikos laikų plitusiais komiškais kūriniais (facecijomis, fablio, švankais). Būdinga glausta, kryptinga kompozicija, įvairios humoristinio satyrinio vaizdavimo priemonės (ironija, parodija, pašaipa, kalambūrai, šaržas, komiškos hiperbolės, paradoksai ir pan.). Turi epikos elementų (pasakojimas, fabula, veikėjai, atsitikimas), artima anekdotui ir komiškai novelei, bet kartais šiuo terminu vadinami ir eiliuoti humoristiniai tekstai. Nuo satyrinės prozos humoreską skiria autoriaus nuostata vaizduojamo reiškinio atžvilgiu: čia vertinimas yra švelnesnis, keliantis veikiau linksmą, o ne piktą juoką.

Idilė

Idilė – literatūros žanras, kuriam būdingi trumpi, giedros nuotaikos lyriniai epiniai kūriniai, vaizduojantys ramų kaimo žmonių (paprastai piemenų, žemdirbių) gyvenimą. Poetizuojama gamta, kaimo buities jaukumas ir ramumas, jausmų paprastumas, saikingumas. Dažna monologo, dialogo forma.