|
||||||
|
Stema (gr. stémma – vainikas, girlianda) – viduramžiais stemomis buvo vadinami heroldų rašomi ir deklamuojami ilgi eilėraščiai apie herbinius ženklus ir jų savininkų genealogijas; naujaisiais laikais tas pats terminas taikomas XVI–XVIII a. įprastoms herbo atvaizdo ir herbinio eilėraščio kompozicijoms. Stilistika – tai filologijos šaka, tirianti kalbos priemonių (stiliaus elementų) vartojimo tikslingumą. Literatūrinė stilistika nagrinėja kalbos vartojimą grožiniuose kūriniuose: individualųjį rašytojų stilių, literatūrinių krypčių, epochų stilių. Literatūrinei stilistikai grožinio kūrinio stiliaus analizės atskaitos taškai yra turinys, tema, vaizduojamasis objektas, kūrėjo meninė individualybė. Stilizacija – specialus, sąmoningas kurio nors kūrinio, kurių nors bruožų mėgdžiojimas, imitavimas. Neretai mėgdžiojama siekiant pasišaipyti, pajuokti. Tada toks kūrinys vadinamas parodija (gali būti kalbėjimo, eisenos, manierų, dainavimo, vaidybos parodija). Straipsnis – analitinis žurnalistikos žanras, kuriam būdinga reiškinių, problemų analizė, nuoseklus, loginis minties plėtojimas, visuomenės gyvenimo dėsningumų atskleidimas. Kartais atvirai išsakoma autoriaus nuomonė. Daromos įtikinamos išvados. Rašant išskiriami trys etapai: temos pasirinkimas, temos pateikimas ir literatūrinis apdorojimas.
Strofa (posmas) – pagrindinis eiliuotos kalbos vienetų – eilučių – derinys, pasižymintis intonacine vienove ir sistemiškai pasikartojantis kūrinyje. Būna užbaigtas ne tik intonaciniu, bet ir sintaksiniu bei semantiniu atžvilgiu. Strofoidė (gr. strophe – sukimas, posūkis, strofa) – tai eilėraščio eilučių grupė, išskirta grafiškai, bet neturinti būdingų strofos bruožų. Strofoidė ypač paplitusios modernistinėje ir postmodernistinėje poezijoje. Suvalkija – mėnesinis regioninis etnokultūros žurnalas, einantis nuo 1997 m. Marijampolėje. Leidžia asociacija „Sūduvos kultūros fondas“. Rašo apie krašto istoriją ir dabartį, skelbia istorinius dokumentus ir nuotraukas, grožinės literatūros kūrinius. Šviesa – iliustruotas mėnesinis ūkininkų laikraštis, katalikiškas žurnalas ūkininkams, leistas 1905-1908 m. Vilniuje. 1905 m. vadinosi „Lietuvos bitininkas“. Ėjo kartą per mėnesį, nuo 1907 m. – dukart per mėnesį. Išėjo 68 žurnalo numeriai. Rašė žemdirbystės, bitininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir kitais žemės ūkio tvarkymo klausimais. Svarstė religijos, švietimo, lietuvybės, dvasinio ugdymo klausimus. Švietimo amžius (arba Apšvietos amžius) – Europos civilizacijos istorijos periodas, dažniausiai tapatinamas su XVIII a., nors Anglijoje ir Nyderlanduose jis prasidėjo nuo XVII a. vidurio su racionalistinės filosofijos srovės atsiradimu (idėjų istorijoje tai vadinama „proto amžiumi“). Švietimas kartais taip pat suprantamas kaip švietėjų idėjinis – kultūrinis judėjimas. Kai kurių lietuvių istorikų darbuose „Apšvietos epocha“ vadinamas Lietuvos kultūros istorijos periodas, apimantis paskutiniuosius tris XVIII a. [Daugiau…] Švyturys – nepriklausomas politikos, visuomenės gyvenimo, kultūros ir literatūros iliustruotas mėnesinis žurnalas, leistas 1949–1999 m. Vilniuje. Iš pradžių ėjo kaip laikraščio „Tiesa“ leidinys; iki 1990 m. Nr. 5 leido LKP CK leidykla kaip politinį-visuomeninį ir literatūrinį iliustruotą žurnalą. Nuo 1991 m. steigėja ir leidėja – UAB „Švyturys“. Žurnale greta visuomeninio, politinio, kultūrinio gyvenimo tematikos rašinių buvo publikuojami lietuvių rašytojų apsakymai, novelės, romanų ištraukos, poezija, feljetonai, humoreskos, epigramos, literatūros ir meno kritika, eseistika, verstinė grožinė literatūra. Vinco Mykolaičio Putino poezijos rinkinys “Tarp dviejų aušrų” (1927m.) – romantinio maištingumo ir simbolizmo viršūnė. Šią poeziją galima pavadinti nakties lyrika, nes nakties motyvai yra pagrindinė šios lyrikos gaida, perpinanti ir kitus motyvus. Naktis čia įgyja simbolinės reikšmės: tarp dviejų aušrų, naktų budėjime, vyksta poeto kūrybos procesas, jo kovos persilaužimas. Visų romantikų ir simbolistų kūryboje naktis, kai menkuose šviesos likučiuose ir šešėlių žaidime išnyksta ribos tarp patiriamo ir neapčiuopiamo dvasinio pasaulio, atskleidžia didesnę realybę, negu diena, kurios šviesa negailestingai paslepia žvaigždėtą dangų ir paslaptingą žemės mistiką. Naktis yra didžiulis laukas, kur poeto fantazija ir emocijos gali laisvai banguoti, nekliudomos šviesos realybės, tikrovės dėsnių. [Daugiau…] Tarp knygų – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas, leidžiamas nuo 1949 m. Iki 1991 m. vadinosi „Bibliotekų darbas“ ir iki 1990 m. ėjo kaip informacinis biuletenis. Nuo 1961 m. – mėnesinis leidinys. Taškas – tai literatūros žurnalas, leistas Šiauliuose 1930–1931 metais. Išėjo 2 numeriai. Leido grupė, pasivadinusi šiauliškių jaunųjų literatų kolegija, mėgdžiojusi avangardistus (manifestas „Mes“, laisvo menininko laikysena, arogantiškas stilius), siekusi „laisvai ir nevaržomai pasireikšti“. Teatras – Lietuvos teatro sąjungos ketvirtinis leidinys, leistas 1957-1991 m. Vilniuje. Iki 1990 m. leido LTSR teatro draugija bei LTSR teatro veikėjų sąjunga. Spausdino teatrų programas, spektaklių recenzijas, interviu, sezonų apžvalgas, teatro teorijos bei istorijos straipsnius, archyvinę medžiagą.
Tekstologija (lot. textus – ‘audinys, tekstas, turinys’ + gr. lógos – ‘mokslas’) – humanitarinių mokslų šaka, tyrinėjanti visų raštijos rūšių ir žanrų tekstų genezę, istoriją, autorystę, autentiškumą, siekianti nustatyti jų kanoninę formą, publikavimo principus ir leidinių tipus. Terminas atsirado XX a. 3-ajame dešimtmetyje, juo įvardijama disciplina – Antikos laikais. |
||||||
|
© 2024 Literatura.lt - lietuvių literatūros enciklopedija, lietuvių rašytojai, kūriniai, literatūra. |
||||||
