Kategorijos

Ramybės kalva

A.Ramono kūrybos rinktinėje, pavadintoje “Ramybės kalva” pateikiama esė, novelės, apysaka “Mikelis”, pamąstymai apie kūrybą.
A.Ramono kalbėjimas negarsus. Jis nepatetiškas, nepakelia balso net didžiausios tragedijos akimirką, tarsi grotų kameriniais instrumentais. Tačiau jo intymus stilius yra labai įtaigus, tikras, jaudinantis. Intymumą ir kameriškumą įtvirtina tai, kad rašytojas nesitraukia nuo žmogaus dvasios gyvenimo ir labai atsargiai, jautriai prie jo liečiasi.

Raštai

Raštai – literatūros ir meno mėnesinis žurnalas, ėjęs 1940 m. lapkričio – 1941 m. gegužės mėn., Kaune. Išėjo 7 numeriai. Redagavo Petras Cvirka. Išspausdino kūrinių, kuriuos parašė lietuvių ir kitų tautų rašytojų rašytojai.

Rauda

Rauda – apeiginės tautosakos žanras, kuriame reiškiamas sielvartas netekus artimo žmogaus ar kuriuo kitu tragišku, skausmingu gyvenimo momentu (per laidotuves, vestuves, ėmimą į rekrutus, sudegus namams). Raudas paprastai atlieka moterys.

Raudos žinomos nuo seniausių laikų daugelyje tautų. Jų yra „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“, „Beovulfe“, „Vedose“, senoviniuose Artimųjų Rytų religiniuose tekstuose, Senajame Testamente. Skirtingų tautų raudos yra nevienodų formų – nuo primityvių šūksnių iki sudėtingo siužeto poemų. Jose paprastai gausu sušukimų, klausimų, pakartojimų, joms būdingas rečitatyvinis kalbėjimas, dažnai su perėjimais į kukčiojimą.

Realizmas

Realizmas – meno kryptis, atsiradusi XIX a. viduryje. Ji atsirado išblėsus romantizmo idėjoms, tada Vakarų Europoje imta diskutuoti apie realizmą. „Mums menas yra realus, tikroviškas, suprantamas, matomas, apčiuopiamas“, – taip naują literatūros kryptį gynė realizmo šalininkai. Daugiausia dėmesio buvo kreipiama į „daiktišką tikrovę“. [Daugiau...]

Rebusas

Rebusas (lot. de rebus – iš daiktų) – tai tam tikras galvosūkis, kai grafiniais simboliais, sutartiniais ženklais ir piešinėliais, kuriuos kartais jungia viena raidė ar skiemuo, užšifruojamas koks nors žodis, posakis ar aforizmas.

Recenzija

Recenzija (lot. recensio ‘vertinimas’) – žurnalistikos ir literatūros žanras, kuriam būdingas kritinis ar aiškinamasis naujo literatūros ar meno kūrinio, parodos, spektaklio, kino filmo, mokslo ar mokslo populiarinimo veikalo įvertinimas.

Dažniausiai recenzijos publikuojamos spaudoje. Egzistuoja ir neviešos recenzijos, rašomos leidyklos ar redakcijos užsakymu apie siūlomą publikuoti kūrinį, skiriamos leidėjui ir atlieka rekomendacines, patariamąsias funkcijas. Dienraščiuose vyrauja nedidelės apimties, daugiausia aiškinamojo, komentuojamojo pobūdžio recenzijos, kuriose išsakoma ir kritinių pastabų apie kūrinį, paprastai detaliau jų nepagrindžiant. Specializuotoje literatūroje ar meno spaudoje recenzijos gali būti didelės apimties, įgyti mokslinį pobūdį. Jose išsamiai vertinama kūrinio struktūra, originalumas, meniniai privalumai ir trūkumai.

Religinė poezija

Religinė poezija – tai poetinė antgamties slėpinių įžvalga. Antgamties motyvų (tarp jų krikščioniškų, ypač XVI–XVIII a.) esama lietuvių liaudies dainose. Lietuvių raštija prasidėjo su krikščionybės Dievo vardu. Esama literatūriškai vertingų religinių giesmių, himnų, psalmių vertimų protestantų ir katalikų giesmynuose.

Renesansas

Renesansas (pranc. Renaissance, it. Rinascimento – atgimimas) – Europos laikotarpis, (XIV – XVI amžius), kultūros judėjimas ir meno stilius, kuriam būdingas „beatodairiškas mėginimas atgaivinti kitą kultūrą, daugelyje sričių ir žanrų imituoti Antiką” (Peter Burke). Renesanso idėjos susiformavo Italijoje, vėliau išplito po visą Europą. Renesansas yra epocha tarp Viduramžių ir Naujų amžių, tai kelis šimtmečius trukęs periodas, kuriam būdingas daugelio modernios visuomenės pasaulėžiūros normų formavimasis. Renesansą kaip kultūros epochą charakterizuoja humanizmo sąvoka, akcentuojanti antropocentrizmo, individualizmo, tikėjimo mokslo pažanga, kritinio mąstymo vertybes.

Retorika

Retorika (graik. ρητωρ, rhêtôr, oratorius) – vienas iš trijų pirmųjų laisvųjų menų (šalia dialektikos ir gramatikos) Vakarų kultūroje. Senovėje ir Viduramžiais tiek retorika, tiek dialektika buvo suprantamos kaip siekis būti įtikinamu. Šiais laikais retorika suprantama kaip įtikinėjimo žodžiu menas, kai kalboje argumentai sudėliojami iš anksto suplanuota dialektine tvarka.

Rezistencijos literatūra

Rezistencijos literatūra prasidėjo XVIII a. pab. ir XIX a. sukilėlių dainomis ir pasakojimais, pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–41) reiškėsi atėjūnus išjuokiančiomis eilėmis, anekdotais, atsišaukimais. Ragino išlaikyti tautinį orumą, nevykdyti bolševikų įstatymų, buvo paskelbta satyrinių kūrinėlių, išjuokiančių Stalino „saulę“, Hitlerio „naują Europą“, raudonuosius ir ruduosius okupantus.

Rimas

Rimas (gr. rhythmós – laikas, derinys, tvarka, sudėtis):

1. Kalbos garsų sąskambis. Toks rimas pasitaiko prozoje, pasakojamojoje ir smulkiojoje tautosakoje (mįslėse, priežodžiuose, patarlėse), posakiuose bei frazeologizmuose. Pvz.: Gėda – ne dūmai, akių neišėda. Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi. Kaip moku, taip šoku. Liežuvio sauso niekas neklauso. Kieno galia, to ir valia.

2. Eiliuotos kalbos garsų sąskambis, turintis metrinę reikšmę. Toks rimas kūrinio metrinėje sandaroje turi nuolatinę poziciją. Jis gali sieti eilučių pradžią (inicialinis rimas), vidurį (medialinis, arba vidinis, rimas) arba pabaigą (finalinis, arba kadencinis, galūninis, rimas).

Rinktinė

Rinktinė – tai antologinis leidinys, ėjęs 1958–1963 metais Anglijoje. Leido „Nidos“ knygų klubas, išėjo 14 numerių. Leidinyje siekta telkti vertingiausias lietuvių spaudoje pasirodžiusias publikacijas.

Ritmas

Ritmas (gr. rhythmós – laikas, derinys, tvarka, sudėtis) – kurio nors proceso nutrūkstamumas ir tęsiamumas, proceso dalių kartojimasis.

Kalbos ritmą sudaro žodžių, sintagmų, frazių, sakinių, periodų kartojimasis. Pasikartojantys kalbos vienetai vadinami ritmo vienetais. Kada kalbos ritmo vienetai kartojasi stichiškai, be aiškios tvarkos, toks ritmas vadinamas nemetrišku (dismetrišku) ritmu. Nemetriškas ritmas būdingas prozos kalbai. Kada kalbos ritmo vienetai kartojasi pagal kokį nors principą (metrą), toks ritmas vadinamas metrišku ritmu. Metriškas ritmas būdingas eiliuotai kalbai.

Ritmika

Ritmika (gr. rhythmós – laikas, derinys, tvarka, sudėtis) – tai ritmo ypatybių visuma.

Romanas

Romanas (pranc. roman, angl. novel) – epo žanras, pasakojamasis didelės apimties, laisvos sandaros kūrinys.

Romanas įprasmina pasaulį kaip žmogiškų kontaktų tinklą, kuris niekad neišyra ir nesibaigia, nes nesibaigia ir žmonių bendravimas. Bendriausia prasme romanas yra privataus gyvenimo epas. Tai labiausiai besikeičianti pasakojimo forma. Romanas – sintetinis žanras: jame susilydo daugelio literatūros žanrų ypatybės. Skiriamos dvi stambios romanų grupės: tradicinis romanas ir modernusis romanas.



Puslapis 1 iš 212