Rimas

Rimas (gr. rhythmós – laikas, derinys, tvarka, sudėtis):

1. Kalbos garsų sąskambis. Toks rimas pasitaiko prozoje, pasakojamojoje ir smulkiojoje tautosakoje (mįslėse, priežodžiuose, patarlėse), posakiuose bei frazeologizmuose. Pvz.: Gėda – ne dūmai, akių neišėda. Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi. Kaip moku, taip šoku. Liežuvio sauso niekas neklauso. Kieno galia, to ir valia.

2. Eiliuotos kalbos garsų sąskambis, turintis metrinę reikšmę. Toks rimas kūrinio metrinėje sandaroje turi nuolatinę poziciją. Jis gali sieti eilučių pradžią (inicialinis rimas), vidurį (medialinis, arba vidinis, rimas) arba pabaigą (finalinis, arba kadencinis, galūninis, rimas).