<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Literatura.lt</title>
	<atom:link href="http://www.literatura.lt/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.literatura.lt</link>
	<description>Lietuvių literatūros enciklopedija</description>
	<lastBuildDate>Thu, 10 Nov 2011 15:57:52 +0000</lastBuildDate>
	<language>en-US</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.5.1</generator>
		<item>
		<title>Georgika</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/g/georgika/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/g/georgika/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 May 2011 17:15:40 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[G]]></category>
		<category><![CDATA[Kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=2245</guid>
		<description><![CDATA[<p>Georgika (gr. geōrgikē – žemdirbystė) – antikinės poezijos žanras, epinis didaktinio pobūdžio kūrinys apie žemdirbių darbą, kaimo buitį, gamtą.</p> <p>Žanro pradininkas – romėnų poetas Vergilijus, parašęs poetinį traktatą žemdirbiams „Georgikos“.</p> ]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/g/georgika/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Eklogė</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/e/ekloge/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/e/ekloge/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 May 2011 17:14:23 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[E]]></category>
		<category><![CDATA[Kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=2243</guid>
		<description><![CDATA[<p>Eklogė (gr. eklogē – atranka) – literatūros žanras, epinių ir draminių elementų turintis eilėraštis apie laimingą kaimo žmonių gyvenimą gamtos prieglobstyje.</p> <p>Dažnai tapatinama su bukolika, kartais laikoma bukolikos porūšiu. Terminas atsirado Romoje, kur eklogėmis buvo vadinami pavieniai Vergilijaus „Bukolikų“ eilėraščiai. Kaip savarankiškas žanras egzistavo Renesanso laikais. Ekloges rašė Dantė, Frančeskas Petrarka, Džovanis Bokačas.</p> ]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/e/ekloge/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Posmas</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/posmas/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/posmas/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 May 2011 17:12:31 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[P]]></category>
		<category><![CDATA[Kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=2241</guid>
		<description><![CDATA[<p>Posmas (strofa) – pagrindinis eiliuotos kalbos vienetų – eilučių – derinys, pasižymintis intonacine vienove ir sistemiškai pasikartojantis kūrinyje.</p> ]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/posmas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Eufonija</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/e/eufonija/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/e/eufonija/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 May 2011 17:10:49 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[E]]></category>
		<category><![CDATA[Kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=2239</guid>
		<description><![CDATA[<p>Eufonija (gr. euphōnia &#60; eu – gerai + phōne – garsas) – kalbos skambesio darna. Priešingas eufonijai atitikmuo – kakafonija.</p> <p>Eufoniška kalba – patogi ištarti, be garsinių kliuvinių, šiurkščių sąskambių. Eufoniškame tekste labai svarbūs suderinti: garsų trumpumas ir ilgumas, priegaidė, tono aukštumas ir žemumas. Eufonija laikoma gero stiliaus požymiu. Ji ypač reikšminga poezijos kalboje.</p> ]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/e/eufonija/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Cezūra</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/c/cezura/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/c/cezura/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 May 2011 17:09:21 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[C]]></category>
		<category><![CDATA[Kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=2236</guid>
		<description><![CDATA[<p>Cezūra (lot. caesura – perskėlimas) – pastovi pauzė tarp žodžių, nuolat pasikartojanti poezijos kūrinio eilutėse.</p> <p>Cezūra dažniausiai būna ilgose eilutėse ir dalija jas pusiau. Padeda intonuoti eilutę, individualizuoti jos skambesį. Po kirčiuoto (antikinėje eilėdaroje – po ilgo) skiemens einanti cezūra vadinama vyriškąja, po kirčiuoto ir vieno nekirčiuoto (antikinėje eilėdaroje – po trumpo) – moteriškąja, po <p><a href="http://www.literatura.lt/enciklopedija/c/cezura/">[Daugiau...]</a></p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/c/cezura/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Aleksandrinas</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/a/aleksandrinas/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/a/aleksandrinas/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 May 2011 17:07:10 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[A]]></category>
		<category><![CDATA[Kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=2234</guid>
		<description><![CDATA[<p>Aleksandrinas – silabinės eilėdaros metras, 12 arba 13 skiemenų eilutė su pastovia cezūra po 6 skiemens.</p> <p>Pavadinimas kilo iš tokiomis eilėmis sukurtos senovės prancūzų poemos apie Aleksandrą Makedonietį. Atitikmuo kitų tautų poezijoje yra silabinės eilėdaros trylikaskiemenis (su cezūra po 7 skiemens).</p> ]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/a/aleksandrinas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Progiesmiai</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/progiesmiai/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/progiesmiai/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 23 Apr 2011 20:06:43 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[P]]></category>
		<category><![CDATA[Literatūros kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=1821</guid>
		<description><![CDATA[<p>Progiesmiai &#8211; A.Kalanavičiaus lyrikos žanras, lietuviškas, savas japonų haiku (trijų eilučių eilėraštis) variantas: akimirksnio įžvalga, akimirksnio atsivėrimas vienovėje. A.Kalanavičiaus poezijoje atsiveria poeto talento gelmė, gaivalingumas, jo vienišas gyvenimas gamtos prieglobstyje. Nepaprastai turtinga jo kalba &#8211; žodynas ir sintaksė. A.Kalanavičius rašė laisvą, nepriklausomą poeziją. Didelė ir tikriausiai didėsianti yra šio &#8220;fantastinio realisto&#8221; kūrybos galia, daug ką <p><a href="http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/progiesmiai/">[Daugiau...]</a></p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/progiesmiai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Ramybės kalva</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/r/ramybes-kalva/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/r/ramybes-kalva/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 23 Apr 2011 20:06:04 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[R]]></category>
		<category><![CDATA[Literatūros kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=1819</guid>
		<description><![CDATA[<p>A.Ramono kūrybos rinktinėje, pavadintoje &#8220;Ramybės kalva&#8221; pateikiama esė, novelės, apysaka &#8220;Mikelis&#8221;, pamąstymai apie kūrybą. A.Ramono kalbėjimas negarsus. Jis nepatetiškas, nepakelia balso net didžiausios tragedijos akimirką, tarsi grotų kameriniais instrumentais. Tačiau jo intymus stilius yra labai įtaigus, tikras, jaudinantis. Intymumą ir kameriškumą įtvirtina tai, kad rašytojas nesitraukia nuo žmogaus dvasios gyvenimo ir labai atsargiai, jautriai prie <p><a href="http://www.literatura.lt/enciklopedija/r/ramybes-kalva/">[Daugiau...]</a></p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/r/ramybes-kalva/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Priešaušrio vieškeliai</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/priesausrio-vieskeliai/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/priesausrio-vieskeliai/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 23 Apr 2011 20:05:29 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[P]]></category>
		<category><![CDATA[Literatūros kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=1817</guid>
		<description><![CDATA[<p>B.Radzevičiaus romane &#8220;Priešaušrio vieškeliai&#8221; atkuriamas vienas sunkiausių Lietuvos kaimo gyvenimo laikotarpių &#8211; pokario metai. Autorius parodo panašius ir kartu labai skirtingus likimus žmonių, stovinčių ant naujo gyvenimo slenksčio, atskleidžia jų rūpesčius ir lūkesčius. Romanas yra novatoriškas reiškinys lietuvių literatūroje. Gyva jame ir lietuvių literatūros tradicijų dvasia &#8211; tiek krėviškoji, tiek putiniškoji. Nauja &#8211; absoliučiai nuoširdus <p><a href="http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/priesausrio-vieskeliai/">[Daugiau...]</a></p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/p/priesausrio-vieskeliai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kryžiai</title>
		<link>http://www.literatura.lt/enciklopedija/k/kryziai/</link>
		<comments>http://www.literatura.lt/enciklopedija/k/kryziai/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 23 Apr 2011 20:04:51 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[K]]></category>
		<category><![CDATA[Literatūros kūriniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.literatura.lt/?p=1815</guid>
		<description><![CDATA[<p>Svarbiausiu savo kūriniu, romanu &#8220;Kryžiai&#8221;, V.Ramonas stumtelėjo lietuvių prozą į naują kokybinę pakopą. Tai antrasis V.Ramono romanas, laimėjęs BALF&#8217;o premiją, išleistas Vokietijoje 1947m. &#8220;Kryžiai&#8221; vaizduoja pirmosios sovietų okupacijos laikus. Romanas nors ir tam tikrais atvejais ryškina krikščioniškosios ideologijos ir liberalinio materializmo susidūrimą, tačiau pirmiausia jis yra tragiškojo Lietuvos laikotarpio buities romanas. Čia sprendžiami idėjiniai klausimai, <p><a href="http://www.literatura.lt/enciklopedija/k/kryziai/">[Daugiau...]</a></p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://www.literatura.lt/enciklopedija/k/kryziai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
