Kategorijos

Archaizacija

Archaizacija – tai archaizmų vartojimas kalboje, literatūros kūrinyje, siekiant sudaryti istorinio laikotarpio įspūdį, kalbėti pakiliu stiliumi, charakterizuoti personažą, sukurti komišką efektą.

Aprašymas

Aprašymas – tai pasakojimo forma: asmenų, daiktų, gamtos, interjero arba aplinkos vaizdavimas. Aprašymo, kaip meninės vaizdavimo priemonės, reikšmė priklauso nuo kūrinio žanro, epochos, autoriaus tikslų, tačiau labiausiai jis buvo išplėtotas realistinėje prozoje (apysakoje, romane), reikalavusioje iš autoriaus tiksliai atskleisti tiek herojaus charakterį, tiek socialinę aplinką, kurioje jis gyvena.

Apoteozė

Apoteozė (gr. apothéōsis – sudievinimas):

1. Iškilmingas asmens ar įvykio išaukštinimas. Terminas atsirado senojoje Graikijoje ir iš pradžių reiškė protėvių ar herojų sudievinimą, perėjusį į religines apeigas.
2. Dramos patetinė kulminacija, dažnai masinė scena kūrinio pabaigoje.

Apologija

Apologija (gr. apología – gynimosi kalba) – poleminis ir dažnai autobiografinis literatūros kūrinys, kuriuo jo autorius gina kokias nors pažiūras, tikėjimą ar literatūros kūrinį.

Anapestas

Anapestas (gr. apápaistos – atloštas, atgręžtas):

1. Antikinės eilėdaros triskiemenė keturių morų pėda, kurios du pirmi skiemenys trumpi, o trečias ilgas (IIA).
2. Silabotoninės eilėdaros triskiemenė pėda, kurios du pirmi skiemenys nekirčiuoti, o trečias kirčiuotas (IIA).

Anagrama

Anagrama (gr. ana – per + gramma – raidė; gr. anagraphein = perrašyti) – žodžio raidžių ar skiemenų sukeitimas, kai yra sudaromas kitas žodis arba prasminga frazė. Anksčiau anagramos buvo kuriamos įvairių žodžio raidžių variacijų pagalba, dabar IT pagalba yra sukurti specialūs raidžių generatoriai, ir iš jų galimų sudaryti prasmingus žodžius.

Anafora

Anafora (gr. anaphorá – žodžio kartojimas) – stiliaus figūra, pagrįsta žodžio ar frazės kartojimu mažiausiai du kartus pagrečiui einančių sakinių, pastraipų, eiliuoto teksto eilučių ar strofų pradžioje.

Anachronizmas

Anachronizmas (gr. anachronismós – anachronizmas) – klaidingas arba sąlygiškas vienos epochos įvykių, bruožų pritaikymas kalbant apie kitą. Anachronizmu taip pat vadinamas žodžio ar posakio vartojimas nesilaikant leksinių, frazeologinių ir kt. kalbos normų, būdingų konkrečiai epochai.

Amfibrachis

Amfibrachis (gr. amphíbrachys – abipus trumpas):

1. Antikinės eilėdaros triskiemenė keturių morų pėda, kurios pirmas ir trečias skiemuo trumpas, o antras ilgas (IAI).
2. Silabotoninės eilėdaros triskiemenė pėda, kurios pirmas ir trečias skiemuo nekirčiuoti, o antras kirčiuotas (IAI).

Aliuzija

Aliuzija – tai užuomina, nuoroda į kitą literatūros kūrinį, kultūrinį kontekstą, konkretų asmenį ar įvykį. Aliuzijomis kuriamas intertekstualus asociacijų tinklas, naujos teksto prasmės, rašytojai jomis išsako savo santykį su tradicija, kviečia skaitytoją atpažinti pasiūlytą užuominą.

Alfabetikas

Alfabetikas (lot. alphabetum – abėcėlė, alfabetas) – tai akrosticho rūšis, eiliuotas kūrinys, kurio eilutės (kartais strofos) prasideda iš eilės visomis abėcėlės raidėmis. Lietuvos kitakalbėje literatūroje aptinkamas labai retai.

Akroteleutas

Akroteleutas (gr. ákros – kraštinis, teleutaíos – paskutinis, baigiamasis) – tai akrosticho rūšis, kai „paslėptąjį“ žodį ar žodžių junginį (arba du skirtingus žodžius ar junginius) sudaro pirmosios ir paskutiniosios teksto eilučių raidės. Kartais pirmąjį reikia skaityti iš viršaus į apačią, o antrąjį – iš apačios į viršų. Ši artificiozinės literatūros forma Lietuvoje buvo labai populiari XVII a. II p. – XVIII a., kai klasikiniai akrostichai buvo laikomi pernelyg paprastais.

Akromesostichas

Akromesostichas (gr. ákros – kraštinis, mésos – vidurinis, stíchos – eilutė) – tai akrosticho rūšis, kai viduriniosios visų eilučių raidės, skaitomos iš viršaus į apačią, sudaro tą patį žodį ar žodžio junginį, kuris įrašytas ir viduriniojoje teksto eilutėje įprasta tvarka – iš kairės į dešinę; vizualiai akromesostichas turi kryžiaus pavidalą. Lietuvos kitakalbėje senojoje literatūroje pasitaiko gana retai.

Metafora

Metafora – leksinio stiliaus figūra, tropas, kai, remiantis daiktų panašumu, vieno daikto vardas, savybės priskiriamos kitam.

Tropas

Tropas – perkeltine reikšme vartojamas žodis arba posakis, pagrįstas daiktų ar reiškinių gretinimu. Tropai ryškina gretinamų daiktų, reiškinių santykius, atskleidžia naujas jų savybes. Tropai nėra griežtai suklasifikuoti.



Puslapis 11 iš 16« Pirmas...78910111213141516