Kategorijos

Recenzija

Recenzija (lot. recensio ‘vertinimas’) – žurnalistikos ir literatūros žanras, kuriam būdingas kritinis ar aiškinamasis naujo literatūros ar meno kūrinio, parodos, spektaklio, kino filmo, mokslo ar mokslo populiarinimo veikalo įvertinimas.

Dažniausiai recenzijos publikuojamos spaudoje. Egzistuoja ir neviešos recenzijos, rašomos leidyklos ar redakcijos užsakymu apie siūlomą publikuoti kūrinį, skiriamos leidėjui ir atlieka rekomendacines, patariamąsias funkcijas. Dienraščiuose vyrauja nedidelės apimties, daugiausia aiškinamojo, komentuojamojo pobūdžio recenzijos, kuriose išsakoma ir kritinių pastabų apie kūrinį, paprastai detaliau jų nepagrindžiant. Specializuotoje literatūroje ar meno spaudoje recenzijos gali būti didelės apimties, įgyti mokslinį pobūdį. Jose išsamiai vertinama kūrinio struktūra, originalumas, meniniai privalumai ir trūkumai.

Romanas

Romanas (pranc. roman, angl. novel) – epo žanras, pasakojamasis didelės apimties, laisvos sandaros kūrinys.

Romanas įprasmina pasaulį kaip žmogiškų kontaktų tinklą, kuris niekad neišyra ir nesibaigia, nes nesibaigia ir žmonių bendravimas. Bendriausia prasme romanas yra privataus gyvenimo epas. Tai labiausiai besikeičianti pasakojimo forma. Romanas – sintetinis žanras: jame susilydo daugelio literatūros žanrų ypatybės. Skiriamos dvi stambios romanų grupės: tradicinis romanas ir modernusis romanas.

Satyra

Satyra – veikalas, kuriame išreikštas pasipiktinimo jausmas prieš negatyvius reiškinius, išjuokiamos žmonių ydos ir silpnybės. Satyros tikslas – gerinti ir skaidrinti žmogaus prigimtį, sukeliant pasipiktinimą neteisingais reiškiniais, visuomenės pajuokimu dėl to, kas yra nenormalu, nes silpnybė pirmiausia bijo pašaipos.

Pasipiktinimo jausmą sukelianti satyra, vadinama rimtoji. Tai protestas prieš visuomenės sugedimą, kai ydos, žeminančios žmonių vertybes, pasiekia plačius žmonių sluoksnius. Satyra, sąmojingai pajuokianti žmonių silpnybes ir trūkumus, vadinasi lengvoji. Ji nukreipta prieš žmonių silpnybes, klaidas, prietarus. Šie reiškiniai nėra smerkiami, tačiau parodomi kaip netinkami ir taisytini.

Straipsnis

Straipsnis – analitinis žurnalistikos žanras, kuriam būdinga reiškinių, problemų analizė, nuoseklus, loginis minties plėtojimas, visuomenės gyvenimo dėsningumų atskleidimas. Kartais atvirai išsakoma autoriaus nuomonė. Daromos įtikinamos išvados. Rašant išskiriami trys etapai: temos pasirinkimas, temos pateikimas ir literatūrinis apdorojimas.

Tragikomedija

Tragikomedija (lot. tragicomoedia) – dramos žanras, vaidinti skirtas kūrinys, kuriame susipynę tragedijos ir komedijos elementai.

Tragikomedija padeda dramaturgui atskleisti reiškinių, vertybių, visuomenėje įsitvirtinusių kriterijų reliatyvumą, prieštaringumą, kartais net alogiškumą. Sudėtingas gyvenimo problemas tragikomedija iškelia juoko forma, parodydama tą juoką kaip krizinę būseną, kaip tragizmo apraiškas (tragikomedijų veikėjams būdingas isteriškas juokas). Tragikomedijai būdingi paradoksalūs minties ir fabulos posūkiai, groteskiškas daiktų ir reiškinių traktavimas, fantasmagoriški įvaizdžiai, pakilaus ir farsinio elementų derinys veikėjų charakteriuose.

Pjesė

Pjesė – draminis literatūros kūrinys, paprastai klasikinio stiliaus, sukurtas pastatyti teatre. Pjesės tekstas būna užrašytas kaip veikėjų dialogai ar monologai, jis skirtas vaidinti, o ne skaityti. Pjesės gali būti skaitomos kaip paprastas grožinis kūrinys, bet jos skaitomos sunkiau už normalų grožinės literatūros tekstą.



Puslapis 16 iš 16« Pirmas...78910111213141516