Kategorijos

Muzikinė epigrama

Muzikinė epigrama (eilėraštis) – tai artificiozinės literatūros forma, paprastai eiliuotas tekstas, kuriame tam tikri skiemenys užrašyti ne raidėmis, bet natų ženklais. Muzikinė epigrama kartais laikoma grifo rūšimi.

Monosilabas

Monosilabas (gr. monosýllabon – vienskiemenis) – tai artificiozinės literatūros forma, kūrinys, sudarytas tik iš vienskiemenių žodžių (pvz., dux, lux, pax, rex ir pan.). Monosilabo priešingybė vadinama makrokolu.

Monologas

Monologas (gr. monologos < monos – vienas + logos – žodis, kalba) – grožinio kūrinio veikėjo kalba, neįeinanti į dialogą, sakoma pačiam sau, kitiems personažams arba žiūrovams (klausytojams).

Monologas ypač būdingas dramos kūriniams – tragedijoms, komedijoms, tragikomedijoms, dramoms. Monologo pagrindinis tikslas – atskleisti personažo vidinį dramatizmą, jausmus, būties apmąstymus. Monologai į dramą įkomponuojami tikslingai, nes padeda suprasti personažo esmę, kartais ir viso dramos kūrinio idėją. Per veikėjų monologus rašytojai atskleidžia tiek dramos, tiek epinio kūrinio veikėjų charakterį, pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, požiūrį į kitus veikėjus ir aplinką, išreiškia svarbias jiems patiems ir visuomenei idėjas, išgrynina bendražmogiškąsias problemas. Žymiausias monologas literatūros istorijoje – Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“ pagrindinio veikėjo Hamleto monologas.

Monografija

Monografija (gr. mónos – vienas + grápho – rašau) – mokslinis veikalas, skirtas išsamiam vienos temos, problemos, vieno autoriaus gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimui.

Mokslinė fantastika

Mokslinė fantastika – fantastinio meno šaka, vienijanti literatūrą, kiną, dailę ir kitas meno sritis, pavyzdžiui, kompiuterinius, vaidmenų (RPG), figūrėlių ar net kortų žaidimus, kuriose pramanyti dalykai yra sietini su mokslu, ateities vizijomis, technika, visuomeniniais reiškiniais. Mokslinė fantastika yra priešingybė kitai fantastinio meno sričiai – maginei fantastikai, kuriai būdinga magija, stebuklai ir kiti bruožai, kurie yra artimi literatūrinei pasakai. Tačiau, nepaisant anksčiau išvardytų skiriamųjų bruožų, mokslinė fantastika neretai vadinama šių laikų pasaka.

Mitas

Mitas (gr. mýthos – žodis, sakmė, padavimas) − kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė.

Mitų vystymasis ir jų transformacija į pasakas yra naratologijos objektas. Mitų atsiradimu taip pat domisi psichologija, ypač šiuolaikinė tautų psichologija.

Misterija

Misterija (gr. mysterion – slaptos apeigos) – dramos žanras, kuriame simboliniais, stilizuotais vaizdais sprendžiamos žmonijos, tautos, individo likimo problemos. Misterijoms būdingas iškilmingumas, sakralinis paslaptingumas, dvasingumas.

Žanras susikūrė viduramžiais, vaizdavo daugiausia Biblijos scenas. Tačiau draminės misterijos šaknys yra senovės graikų ir romėnų religinės misterijos.

Mįslė

Mįslė – alegorinis posakis, kurio reikšmę reikia įminti, įspėti. Priklauso trumpiesiems posakiams. Pagal funkciją yra uždavinys, mįslės tradiciškai gyvavo kaip varžymosi forma.

Svarbiausi mįslių požymiai, išskiriantys jas iš kitų žanrų, yra dvinarė struktūra ir būtinybė pateikti atsakymą į pirmojoje dalyje iškeltą klausimą. Tradicinėje vartosenoje šio žanro atlikimui reikalingas aktyvus dialogas.

Metrika

Metrika (gr. tá metriká – kas susiję su metrais, prozodija):

1. Antikinės eilėdaros principai
2. Naujųjų laikų eilėdaros principai (dažniau nusakomi ne metrikos, o versifikacijos sąvoka).
3. Metrinių eiliuotos kalbos ypatybių visuma, jų sistema.
4. Eilėtyros šaka, tyrinėjanti metrą.

Metras

Metras (gr. metron – matas) – eiliuoto kūrinio ritmo matas, principas, pagal kurį vienokie ar kitokie garsiniai (intonacijos) elementai – kirčiuoti ir nekirčiuoti, ilgi ir trumpi skiemenys – dėsningai kaitaliojasi eilutėje. Metras gali remtis bet kuriuo intonacijos elementu: tiek dinaminiu (garso tarimo ilgumas, stiprumas, greitumas), tiek melodiniu (garso tarimo aukštumas ir sąskambiai).

Mesostichas

Mesostichas (gr. mésos – vidurinis, stíchos – eilutė) – tai akrosticho rūšis, kai „paslėptąjį“ žodį sudaro viduriniosios visų eiliuoto teksto eilučių raidės, skaitomos iš viršaus į apačią.

Memuarai

Memuarai (pranc. mémoires – atsiminimai) – viena seniausių pasakojimo formų, atsiradusi kaip besiformuojančios istorinės savimonės išraiška, susijusi pradžioje su karo žygių bei valstybės įvykių kronika (Cezario Galų karo užrašai, I a. pr. Kr.).

Melodrama

Melodrama – tai draminis kūrinys, kuriam būdinga aštri, tiesioginė gėrio ir blogio priešprieša, sentimentalumas, dinamiška, kupina efektingų posūkių fabula. Melodramoje vyksta konfliktai tarp ryškiai teigiamų ir neigiamų veikėjų, kuriems būdinga emocingumas, ekspresyvus išgyvenimų reiškimas.

Makrokolas

Makrokolas (gr. makrós – ilgas, kolláo – lipdau, klijuoju) – tai artificiozinės literatūros forma; epigrama (dažniausiai ydingo metro), sudaryta iš kuo ilgesnių daugiaskiemenių žodžių. Makrokolo priešingybė vadinama monosilabu.

Makaronikas

Makaronikas (sen. it. maccaroni – makaronai) – XV a. pabaigos Italijoje atsiradusi literatūros forma, lotyniškas (paprastai eiliuotas) kūrinys, į kurį įterpiami nacionalinės kalbos elementai.



Puslapis 5 iš 1612345678910...Paskutinis »