Kategorijos

Komiksas

Komiksas (angl. comics < comic – juokingas, humoristinis) – tai gausiai iliustruotas, nuotykinis humoristinis pasakojimas, kurį sudaro serija siužetinių piešinių su minimalios apimties dialogų tekstu.

Katekizmas

Katekizmas (gr. katechēsis – nurodymas, pamokymas) – glaustas krikščionių tikybos vadovėlis, vienas iš bažnytinės literatūros žanrų.

Katekizmas išpopuliarėjo XVI a., kai Reformacijos, o vėliau ir Katalikų Bažnyčios reformos atstovai ėmė stengtis kuo plačiau tautinėmis kalbomis skleisti savas tikėjimo tiesas. Senojoje lietuvių literatūroje – tai vertingi kalbos ir religinės minties istorijos paminklai. Pirmasis lietuviškas katekizmas sykiu su pirmąja lietuvišką knyga buvo paruoštas Martyno Mažvydo (Katekizmuso prasti žodžiai, 1547 metais).

Katarsis

Katarsis (gr. katharsis ‘apvalymas’} – dvasinis apsivalymas, jausmų išlaisvinimas susitapatinus su kenčiančiu ir žūstančiu už tiesos idealus pagrindiniu tragedijos, romano veikėju.

Pirmą kartą šį terminą pavartojo senovės graikų mąstytojas Aristotelis, rašydamas apie tragedijos poveikį žiūrovui. Stebėdamas sukrečiantį konfliktą žiūrovas nejučia ima galvoti ir apie savo gyvenimą, jo esmines vertybes. Tragedijos veikėjų žūtis ir kančios sukelia jaudulį ir gailestį, bet kartu tas jaudulys ir gailestis tarytum apvalo, išvaduoja nuo susikaupusių slogių emocijų, ir po spektaklio (arba baigus skaityti romaną) žiūrovas (skaitytojas) jaučiasi dvasiškai tvirtesnis, jam darosi aiškesnės jo paties gyvenimo vertybės.

Kalendorius

Kalendorius (lot. calendarium – „skolų knygelė“) yra laiko skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas. Pirmasis lietuviškas kalendorius išleistas Z. Ivinskio (pradėtas 1845 m.). Senovės romėnai mėnesio dienomis, kurios buvo vadinamos kalendomis, privalėdavo mokėti skolas.

Kabalistikas

Kabalistikas (hebr. qabbala – tradicija) – kūrinys, kuriame pranašaujami ar šlovinami su kokia nors data susiję įvykiai.

Data kabalistiko tekste užšifruota raidėmis simboliais, turinčiais sutartinę reikšmę (a=1, b=2, c=3,… k=10, l=20,.. t=100, u=200 ir t.t.), ir gaunama juos aritmetiškai sudėjus. Visos kabalistiko raidės turi būti traktuojamos ir kaip skaičiai, todėl tai yra labai sudėtinga artificiozinės literatūros forma.

Jambodaktilis

Jambodaktilis – tai metroritminis vienetas, kuris būna arba jambinis, arba daktilinis.

Paprastai būna penkių skiemenų (kai kadencija moteriška) arba keturių (kai kadencija vyriška). Du jambodaktiliai sudaro vieną cezūrinę eilutę. Išsirutuliojo iš tautosakinių dainų ir silabinės eilėdaros.

Jambas

Jambas (gr. íambos < iáptein – užpulti, apiberti žodžiais):

1. Antikinės eilėdaros dviskiemenė trijų morų pėda, kurios pirmas skiemuo trumpas, o antras ilgas (IA).
2. Silabotoninės eilėdaros dviskiemenė pėda, kurios pirmas skiemuo nekirčiuotas, o antras kirčiuotas (IA).

Inversija

Inversija (lot. inversio – perstatymas) – stiliaus figūra, paremta įprastinės žodžių tvarkos sakinyje keitimu. Vartojama ekspresyvumo sumetimais, išskiria, pabrėžia informacijos atžvilgiu svarbiausią žodį ar frazę.

Interviu

Interviu (angl. interview – pokalbis) – socialinės psichologinės informacijos gavimas žodine apklausa, naudojama siekiant sukurti darbines hipotezes, dominančias tyrėją, norint papildyti ar patikslinti duomenis, gautus kitais tyrimo metodais, ar panaudoti kaip pagrindinį duomenų rinkimo būdą.

Intertekstualumas

Intertekstualumas – teksto ryšys su kitais tekstais. Intertekstualumas gali reikštis kaip citata, anagrama, aliuzija, parodija, imitacija, pastišas ir pan.

Interpretacija

Interpretacija (lot. interpretatio – aiškinimas, vertinimas) – tai bet kokių prasminių struktūrų supratimo aktas ir rezultatas. Siauresne prasme – santykiškai savarankiškas, istoriškai konkretus literatūros mokslo metodas, susiformavęs po II pasaulinio karo kaip atsvara literatūros moksle įsivyravusiam pozityvizmui ir psichologizmui.

Interkalarijas

Interkalarijas (lot. intercalaris – įterptinis, papildomas) – artificiozinės literatūros forma, eilėraštis, kuriame nuolat kartojasi žodžiai ar žodžių junginiai (paprastai ne ilgesni už vieną eilutę).

Instrumentacija

Instrumentacija – tai įvairus žodžių grupavimas norint pabrėžti žodžio skambesį tekste, pasiekti estetinį efektą. Pagrindinės instrumentavimo priemonės yra fonetinės figūros (aliteracija, asonansas, onomatopėja), rimas.

Inscenizacija

Inscenizacija (lot. in – ant + scena) – tai nedraminio literatūros kūrinio pritaikymas vaidinti; inscenizuotas kūrinys, įgyjantis pjesės formą, labai nutolęs nuo pirminio kūrinio, laikomas savarankiška pjese ar scenarijumi. Daugelyje šalių vietoj inscenizacijos termino vartojamos dramatizacijos arba sceninio veikalo pastatymo sąvokos.

Humoreska

Humoreska – literatūros žanras, kuriam priskiriami trumpi komiški kūriniai, paprastai parašyti proza.

Genetiškai humoreska siejama su komiškais folkloriniais pasakojimais (anekdotais), kitais Europos literatūrose nuo Antikos laikų plitusiais komiškais kūriniais (facecijomis, fablio, švankais). Būdinga glausta, kryptinga kompozicija, įvairios humoristinio satyrinio vaizdavimo priemonės (ironija, parodija, pašaipa, kalambūrai, šaržas, komiškos hiperbolės, paradoksai ir pan.). Turi epikos elementų (pasakojimas, fabula, veikėjai, atsitikimas), artima anekdotui ir komiškai novelei, bet kartais šiuo terminu vadinami ir eiliuoti humoristiniai tekstai. Nuo satyrinės prozos humoreską skiria autoriaus nuostata vaizduojamo reiškinio atžvilgiu: čia vertinimas yra švelnesnis, keliantis veikiau linksmą, o ne piktą juoką.



Puslapis 7 iš 16« Pirmas...3456789101112...Paskutinis »