Kategorijos

Sename dvare

Įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys yra apysaka “Sename dvare”. Tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antrosios pusės Lietuvos dvarą. Apysakos pagrindą sudaro vienos Žemaitijos dvarininkų šeimos gyvenimas, jos kasdienė buitis, bendravimas su kitais žmonėmis, pramogos, dvasiniai interesai ir polėkiai. [Daugiau...]

Liūdna pasaka

Kūrybos rinktinėje “Liūdna pasaka” pateikiami geriausi J.Biliūno apsakymai, apysaka ir eilėraštis – testamentas.
J.Biliūno kūriniuose susijungė XXa. pradžiai būdinga socialinių pertvarkymų romantika, tragiškų nuojautų kupinas etinis jautrumas, elegiškas prabėgančio laiko ir būties trapumo suvokimas. Jo meninė atrama – refleksija, pasakotojo prisipažinimai, svarstymai, vizijos, svajos ir graudulio akimirkos. Iš vaizdų, iš intymios kalbėjimo intonacijos sklinda malonus žmogiškas paprastumas ir nuoširdumas, vidinė inteligencija. Visa būtis ir nuplaukiantis laikas žadina nostalgiją, gyvenimo reiškinių jutimą ir kartu skatina pakelti akis nuo kasdienybės, mąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslą. [Daugiau...]

Motulė paviliojo

Plati tema Lazdynų Pelėdos kūryboje – nelaimingų vaikų gyvenimas. Vienas iš ryškiausių šios temos kūrinių – apsakymas “Motulė paviliojo”. Apsakymas yra vienas iš meniškiausių Lazdynų Pelėdos kūrinių, kuriame nepaprastai įspūdingai atskleisti buožių skriaudžiamų našlaičių vaikų pergyvenimai. Šiame apsakyme autorė vykusiai perteikia vaikišką naivumą, motinos pasiilgimą, įtikinamai atskleidžia žalojantį aplinkos poveikį vaiko sielai. Kūrinys kupinas gilios užuojautos skriaudžiamiems ir nelaiku žūstantiems vaikams ir neapykantos našlaičių engėjams.

Ir pražuvo kaip sapnas

Apysaka “Ir pražuvo kaip sapnas”, parašyta 1908m., pasižymi realistiniu tikrovės atspindėjimu ir demokratinėmis idėjomis. Apysakoje ryškiai atskleisti pobaudžiavinėje Lietuvoje vykę socialiniai procesai, valstiečių prisirišimas prie žemės, pavaizduoti santykiai tarp dvarininkų ir valstiečių. Skirtingai nuo daugelio kitų Lazdynų Pelėdos kūrinių, šioje apysakoje mėginama parodyti valstiečių protestą ir pasipriešinimą dvarininkų smurtui. Kūrinys pasižymi ryškiais, tipiškais valstiečių paveikslais, gyvu dramatišku siužetu, puikiais gamtos ir kaimo buities vaizdais, gyva liaudiška kalba.

Laimė nutekėjimo

Žemaitė yra lietuvių prozos klasikė. Jos kūryba – lietuvių realistinės prozos pradžia. Iki Žemaitės, lietuvių literatūroje vyravo poezija, negausius prozos puslapius užpildė didaktiniai rašiniai. [Daugiau...]

Pavasario balsai

“Pavasario balsuose”, pirmą kartą išleistuose 1895m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. [Daugiau...]

Laisvos valandos. Satyros

Lyrinių kūrinių V.Kudirka yra nedaug parašęs: 10 originalių eilėraščių, keliolika pagal svetimus pavyzdžius parašytų pasakėčių ir keletas verstinių eilėraščių. Iš jų susidarė rinkinėlis “Laisvos valandos” (1899). Pats rinkinio pavadinimas lyg sako, kad eilėraščiai parašyti laisvalaikiu, tarp kitų didesnių darbų. Tačiau tie negausūs eilėraščiai V.Kudirkos darbuose ir kūryboje užima labai svarbią vietą. Juos visus galima pavadinti programiniais, proginiais, idėjiniais eilėraščiais, tautos atgimimo dienoraščiu. [Daugiau...]

Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija

1922 m. parašyta “Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851-1922″ – Jono Basanavičiaus autobiografija. Pirmą kartą atskira knyga buvo išleista 1936m.

Palangos Juzė

Žymiausias M.Valančiaus grožinis kūrinys – apysaka “Palangos Juzė”. Apysaką sudaro keliaujančio kaimo siuvėjo Juzės Viskantos, sugrįžusio iš ilgos kelionės po Žemaitiją ir Aukštaitiją į savo tėviškę, pasakojimai apie aplankytąsias vietas ir jų gyventojus. Juzė pasakoja 13 vakarų; apysaka turi tiek pat skyrių. Kiekviename skyriuje aprašinėjamos atskiros Lietuvos vietovės, žmonių buitis ir papročiai. [Daugiau...]

Anykščių šilelis

A.Baranausko poema “Anykščių šilelis”, klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Antras šimtas metų tebejaudina daugiaprasme metafora “Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę”. Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda, tarsi sielvarto šauksmas ne vien dėl prarastų girių, bet ir dėl pavergtos tėvynės, kartų kartoms atveria vis naujus prasmių ir meninių idėjų klodus. [Daugiau...]

Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

S.Daukanto “Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” yra vienintelis iš keturių jo istoriografinių veikalų, kurį pats išleido (Peterburge, 1845m.) Kiti trys veikalai yra pagrįsti chronologiniu įvykių dėstymu, o šiame sintetiškai ir įvairiapusiškai apžvelgiamas senovės lietuvių gyvenimas. [Daugiau...]

Giesmės svietiškos ir šventos

Antano Strazdo ,,Giesmės svietiškos ir šventos”, išleistos Vilniuje 1814m., yra pirmas originalių lietuviškų eilėraščių rinkinys. Tai lietuvių pasaulietinės poezijos pradžia. Nors K.Donelaičio “Metai” parašyti anksčiau (XVIIIa. 7-ame dešimtmetyje), bet išspausdinti jie buvo Karaliaučiuje tiktai 1818 m.- taigi praėjus ketveriems metams po A. Strazdo rinkinio pasirodymo. A.Strazdo ,,Giesmės…” ir K.Donelaičio ,,Metai” – visos Lietuvių grožinės literatūros ištakos. [Daugiau...]

Šešios pasakos

S.Stanevičiaus literatūrinį palikimą sudaro odė “Šlovė Žemaičių” ir šešios pasakėčios. S.Stanevičiaus pasakėčios pasižymi originalumu. Dviejose pasakėčiose (“Lapė ir juodvarnis”, “Lapė ir žąsys”) S.Stanevičius panaudojo Ezopo pasakėčių motyvus. Kitų keturių pasakėčių (“Žmogus ir levas”, “Erelis, karalius paukščių”, “Aitvarai”, “Arklys ir meška”) motyvai – iš dalies paimti iš tautosakos (trys pasakėčios pavadintos žemaičių pasakomis) arba paties susikurti. [Daugiau...]

Birutė

BIRUTĖ sukurta apie 1823m. Vienas šio kūrinio variantas išspausdintas žurnale Kolumb 1828m., kitas įrašytas D.Poškos rinkinyje Bitelė Baublyje (Psczółka w Baublu), sudarytame apie 1824m., trečias, labiausiai paplitęs, datuotinas apie 1829m., paskelbtas S.Daukanto 1846m. išleistame rinkinyje Dainės Žemaičių. Antrasis Birutės variantas turi kitokį pavadinimą: DŪMOJIMAS SENO ŽEMAIČIO ANT KALNO BIRUTOS. [Daugiau...]

Mužikas Žemaičių ir Lietuvos

Vertingiausias D.Poškos kūrinys yra “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos”. Jis parašytas sekant nežinomo lenkų rašytojo poema “Chłop polski” (Lenkų valstietis), tačiau dėl žymių turinio papildymų ir formos pakeitimų laikomas originaliu poeto kūriniu. Spėjama, kad “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos” parašytas 1815 – 1825m. Pirmą kartą šiek tiek pakeistas buvo išspausdintas “Aušroje” (1886 Nr1). 1947m. paskelbtas autentiškas kūrinio tekstas. [Daugiau...]



Puslapis 3 iš 41234