Kategorijos

Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė

Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė (1938 m. rugsėjo 27 d. Kupiškyje – 2000 m. spalio 6 d. Šiauliuose) – istorikė, prozininkė, poetė, eseistė.

Biografija

Po karo su tėvais persikėlė į Pandėlį (Rokiškio raj.), ten pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. Mokydamasi dešimtoje klasėje 1955 m. kartu su mokslo draugais pradėjo kurti pogrindinę antisovietinę organizaciją, platino atsišaukimus, išleido šešis numerius antisovietinio – patriotinio laikraščio „Laisvės balsas“, kuriame buvo spausdinami jos analitiniai straipsniai, eilėraščiai. Laikraštį Nijolė Gaškaitė redagavo ir perrašinėjo.

1957 m. N. Gaškaitė įstojo į Kauno politechnikos institutą, o tų pačių metų lapkričio mėn. kartu su kitais bendražygiais prisiekė kovoti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Ji pasirinko Rūtos slapyvardį.

Įsigiję spaustuvinį šriftą organizacijos nariai išspausdino porą šimtų atsišaukimų, Vasario 16-osios proga pasiuvo ir iškėlė tris tautines vėliavas (Kaune, Vilniuje ir Pandėlyje). Organizacijos veikloje dalyvavo apie 12 asmenų. 1958 m. Nijolė kartu su kitais sukūrė organizacijos „Laisvę Lietuvai“ programą, kurioje numatė Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir aptarė būsimos demokratinės valstybės modelį. Naujųjų 1958-ųjų proga Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto salėje N. Gaškaitė išplatino pluoštą atsišaukimų. Tačiau ši veikla netrukus baigėsi suėmimu.

1958 m. kovo 14 d. Nijolė buvo suimta. Nuteista pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo Kodekso 58-ojo straipsnio du punktus septyneriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo Kemerovo sr. Marijinsko r., Irkutsko sr. Taišeto r., Mordovijos ASSR Zubovo-Poliansko lageriuose. 1960 m. kartu su buvusia partizane Jadvyga Žardinskaite-Bartašiene sudarė lageryje įkalintų moterų – politinių kalinių sąrašą, kurį norėjo slapta perduoti JAV ambasadai ir Jungtinių Tautų Organizacijai, tačiau šis sąrašas, deja, minėtų adresatų nepasiekė.

1965 m. iškalėjusi visą bausmės laiką N. Gaškaitė-Žemaitienė grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose. Dirbo Statybos valdyboje darbininke, o nuslėpusi teistumą įstojo į KPI neakivaizdinį skyrių. Baigusi Statybos fakultetą dirbo Inventorizacijos biure technike, Kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje inžiniere, Statybos ir architektūros mokslo tyrimo įstaigoje Šiaulių skyriaus vyr. moksline bendradarbe. Nuo 1989 m. lapkričio mėn. dirbo LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo komisijos KGB veiklai tirti darbo grupės nare, 1993–1994 m. – Valstybiniame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Nuo 1997 m. kovo 1 d. vėl dirbo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus specialiste. Reabilituota 1990 m. birželio 25 d. Pagal 1997 m. sausio 23 d. LR pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą N. Gaškaitė – Žemaitienė pripažinta Laisvės kovų dalyve.

Knygos

Lietuvos partizanai 1944 – 1953 m. 1996 m. kartu su Dalia Kuodyte, Algiu Kašėta ir B. Ulevičium
Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGBdokumentuose 1944-1953 metais 1996 m. kartu su Algiu Kašėta, Juozu Starkausku
Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai 1997 m.
„Žuvusiųjų prezidentas“: (monogragija apie Joną Žemaitį). 1998 m.
„Partizanai apie pasaulį, politiką ir save“: (partizanų spaudos publikacijų rinkinys). 1998 m.
„Užverstų šulinių vanduo“: (romanas). 2000 m.



Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>