Vytautas Girdzijauskas (g. 1930 m. balandžio 19 d. Bulzgeniškiuose, Šimkaičių valsčius, Raseinių apskritis) – Lietuvos rašytojas prozininkas.
Biografija
Mokėsi Vadžgirio progimnazijoje ir Eržvilko gimnazijoje. 1954 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė rusų kalbos ir literatūros specialybę, 1955 m. – Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą.
1952–1955 m. Lietuvos filharmonijos choro artistas, 1955–1957 m. Vilniaus statybos technikumo dėstytojas.
1957–1960 m. už antisovietinę veiklą kalintas Sibire, Taišete. Grįžęs 1961–1968 m. dirbo Skaičiavimo mašinų gamykloje, 1968–1974 m. Sveikatos apsaugos ministerijoje, 1974–1990 m. Vyriausios enciklopedijų redakcijos redaktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorius. 1992 m. Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Organizavo tradicinius novelės vakarus Veliuonoje (Jurbarko raj.).
Kūryba
Pirmuoju kūrybos laikotarpiu daugiausia gvildeno asmenybės ir bendruomenės santykius, vaizdavo techn. inteligentiją. Vėlesniuose romanuose labiau gilinosi į individo dvasinės saviraiškos, dorovinio atsparumo, tautinės rezistencijos reiškinius. Prozai būdinga stilistinė įvairovė, polinkis į analitiškumą. Paskelbė esė, dokumentinės prozos, publicistikos, recenzijų.
Bibliografija
Žmonės man buvo geri, 1973 m.
Laimingųjų laimė, 1975 m.
Trys moterys ir vienas vyras, 1981 m.
Vienas prieš vieną, 1981 m.
Ką mylėti, 1992 m.
Laiškai iš nelaisvės namų. Tekstai apie skaudžią praeitį ir dabartį, 1994 m.
Šimtmetis lyg mirksnis, 1997 m.
Palūkėk, mirtie, 2000 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija
Palangos dienoraštis, 2004 m.
Tokia moteris – lobis, 2005 m.
Trylika tekstų apie vieną gyvenimą, 2009 m.
Žiemos metafizika, 2010 m. Petro Cvirkos literatūrinė premija
Palikite komentarą