|
|
Pornografinė literatūra (gr. pórnē– kekšė + gráphein – rašyti) – tai literatūros rūšis, kuriama kaip erotinių instinktų dirgiklis.
Pornografinės literatūros turinys bei ribos keičiasi kartu su visuomenės moralinėmis normomis. XVIII a. pornografine literatūra buvo vadinami literatūriniai tekstai, vaizduojantys prostitučių gyvenimą. S. Freudo teorija ir „seksualinė revoliucija“ panaikino daugelį moralinių tabu, kuriais buvo paženklinta sekso sfera kultūroje. XX a. išplėtota masinė pornografinės literatūros subkultūra – specialūs filmai, striptizas, iliustruoti žurnalai homoseksualistams ir lesbietėms.
Posmas (strofa) – pagrindinis eiliuotos kalbos vienetų – eilučių – derinys, pasižymintis intonacine vienove ir sistemiškai pasikartojantis kūrinyje.
Postmodernizmas – sunkiai apibrėžiamas terminas, tačiau gali būti nusakomas kaip tam tikrų kritinių, retorinių, strateginių nuostatų visuma, asocijuojama su skirtingumo, pasikartojimo, simuliakro, hiper – realybės koncepcijomis, destabilizuojančiomis kitas – būvio, identiteto, istorinio progreso, episteminio tikrumo, vienareikšmiškumo idėjas. Postmodernizmo idėjos pasireiškė filosofijoje, mene, literatūroje, architektūroje, dizaine, istorijos interpretavime ir bendrai kultūroje nuo XX a. pabaigos.
Potekstė – nuvokiama literatūros kūrinio teksto arba šnekamosios kalbos prasmė, kuri papildo ir praplečia tiesioginę reikšmę, neretai jai prieštarauja. Teatre (dažnai ir šnekamojoje kalboje) potekstė perteikiama gestais, mimika, intonacijų kaita, pauzėmis, mizanscenų pobūdžiu.
Pradai ir žygiai – literatūros, meno kritikos žurnalas, leistas 1926-1927 m. Kaune. Leido ir redagavo Faustas Kirša. Ėjo kartą per mėnesį, nuo 1927 m. – kartą per ketvirtį. Išėjo 12 numerių. Svarstė kultūros, meno, literatūros problemas, spausdino lietuvių rašytojų kūrybos studijas, grožinės literatūros kūrinius.
Pradalgė – literatūros metraštis, ėjęs 1964-1980 m. Londone. Išėjo 10 knygų. Redaktorius Kazys Barėnas. Metraštis sutelkė daugelį egzodo rašytojų. Turėjo poezijos, prozos, dramaturgijos, memuaristikos ir kritikos bei istoriografijos skyrius.
Pradalgės – iliustruotas trimėnesinis poezijos laikraštis, leistas 1934-1935 m. Kaune. Leido ir redagavo Bernardas Brazdžionis. Išėjo 4 numeriai. Spausdino poeziją kritikos straipsnius, recenzijas, apžvalgas.
Pradalgiai – laikraščio Santara literatūros ir meno priedas, išleistas 1917 V Petrograde. Redaktorius Stasys Šilingas.
Pragiedruliai – Lietuvių draugijos Švedijoje mėnesinis kultūros žurnalas, ėjęs 1946-1949 m. Stokholme. Pavadinimas parinktas pagal Vaižganto „Pragiedrulius“. Redagavo redakcinė kolegija. 1949 m. ėjo kas tris mėnesius. Išėjo 29 numeriai.
Žymiausiam savo darbui “Postilei”, kuri yra vienas svarbiausių senosios lietuvių raštijos paminklų, M.Daukša parašė dvi prakalbas – vieną lotynų, kitą lenkų kalba. [Daugiau…]
Eilėraščių rinkinį Prie didelio kelio S.Nėris pradėjo sudarinėti 1944m. Eilėraščiai parašyti įvairiose vietose – Maskvoje, Ufoje, Penzoje. Šį rinkinį poetė perdirbinėjo, eilėraščių sąrašai keitėsi. Rinkinys Prie didelio kelio nebuvo išleistas poetei gyvai esant. S.Nėris paruošė rinkinį, bet jis nebuvo skirtas spausdinimui. Šiame rinkinyje nėra nei vieno nežinomo S.Nėries eilėraščio. Dalis kūrinių buvo paskelbti rinkinyje Lakštingala negali nečiulbėti, taip pat pilname poezijos rinkinyje (1957), bet kartu tai nežinomas rinkinys. [Daugiau…]
Priekalas – literatūros, politikos ir visuomenės mokslų mėnesinis darbinikų žurnalas, ėjęs 1931 m. kovo – 1938 m. vasario mėn. Maskvoje. Leido LKP CK. Skirtas TSRS gyvenantiems lietuviams, nelegaliai platintas ir Lietuvoje. Išėjo 80 numerių. Spausdino grožinės literatūros kūrinius, literatūros kritikos, marksizmo teorijos straipsnius, rašė apie revoliucinį judėjimą.
B.Radzevičiaus romane “Priešaušrio vieškeliai” atkuriamas vienas sunkiausių Lietuvos kaimo gyvenimo laikotarpių – pokario metai. Autorius parodo panašius ir kartu labai skirtingus likimus žmonių, stovinčių ant naujo gyvenimo slenksčio, atskleidžia jų rūpesčius ir lūkesčius. [Daugiau…]
Progiesmiai – A.Kalanavičiaus lyrikos žanras, lietuviškas, savas japonų haiku (trijų eilučių eilėraštis) variantas: akimirksnio įžvalga, akimirksnio atsivėrimas vienovėje. [Daugiau…]
Proletarinė literatūra – socialistinėmis idėjomis pagrįsta ir klasinę proletariato sąmonę išreiškianti literatūra. Lietuvių proletarinė literatūra skelbė komunistų partijos idėjas, vaizdavo revoliucinę kovą, ragino nuversti kapitalistinę santvarką Lietuvoje. Ji buvo atitrūkusi nuo bendro lietuvių literatūros raidos proceso, priešiška joje skelbtoms tautinėms ir etinėms idėjoms, be retų išimčių schemiška, menkos meninės vertės.
|
|
