|
|
A.Mickevičiaus poema “Konradas Valenrodas” pirmą kartą buvo išleista Peterburge 1828m. Poemos pratarmėje poetas išdėstė savo požiūrį į lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę, apibūdino jos iškilumą bei suklestėjimą, paaiškino jos sunykimo priežastis. Lietuvos valstybės iškilimą lėmė lietuvių karingumas, o sunykimą – kultūrinis jų atsilikimas (užkariautieji krikščionys buvo labiau izoliuoti negu užkariautojai pagonys). Užkariavę nelietuviškas žemes, lietuviai asimiliavosi su vietos gyventojais, perėmė jų kalbą, tikėjimą, papročius ir atitrūko nuo etninių savo šaknų. Tokiu būdu Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė darėsi vis labiau nelietuviška, kol pagaliau visiškai nuėjo į praeitį. Lietuvių kalbą ir etninę kultūrą išsaugojo tiktai liaudis. Tačiau didinga Lietuvos valstybės praeitis teikia dėkingos medžiagos poetinei kūrybai – tai ir turi įrodyti poema “Konradas Valenrodas”.
Koreliatyvas (lot. correlativum < correlatio – tarpusavio ryšys, sąsaja) – tai eiliuotas lotyniškas kūrinys, kurio visi žodžiai išbarstyti po tekstą, o skaitytojas turi pats surasti „raktą“, t.y. atsekti jų pradinę tvarką, kad suprastų turinį. Vienintelis išorinis koreliatyvo požymis – skyrybos ženklai (kableliai ir taškai) po kiekvieno žodžio.
Krantai – iliustruotas kultūros ir meno žurnalas. Leidžiamas Vilniuje nuo 1989 metų. Steigėjas ir pirmasis redaktorius – Vaidotas Daunys. Iki 1990 metų ėjo kas mėnesį, vėliau nereguliariai, nuo 1996 kas ketvirtį. Skelbia originalius ir verstinius darbus kultūros, filosofijos, istorijos, religijos, literatūros, dailės, muzikos temomis, grožinę kūrybą, esė, dokumentinę prozą.
Kregždutė – vaikų žurnalas, ėjęs 1934 m. vasario mėn. – 1940 m. vasario mėn., Kėdainiuose. Pasirodė 92 numeriai. Leidėjas ir redaktorius Stasys Tijūnaitis.
Kriptonimas (gr. kryptós – paslėptas, slaptas + ónyma – vardas) – slapyraidis, sudarytas iš vardo ir pavardės, pavardės ir slapyvardžio, slapyvardžio pirmųjų raidžių derinio arba šiaip parinktų raidžių.
Krivulė – literatūros ir meno mėnesinis žurnalas, leistas 1923–1925 metais Kaune. Pasirodė 34 numeriai. Redagavo Kazys Puida. Spausdino įvairių žanrų literatūrinę kūrybą.
Svarbiausiu savo kūriniu, romanu “Kryžiai”, V.Ramonas stumtelėjo lietuvių prozą į naują kokybinę pakopą. Tai antrasis V.Ramono romanas, laimėjęs BALF’o premiją, išleistas Vokietijoje 1947m. [Daugiau…]
Kubas (kvadratas) – artificiozinės literatūros forma, eiliuotas kūrinys, kurio pirmąją eilutę sudarantys žodžiai iš eilės kartojami, kaip tolimesnių eilučių pirmieji žodžiai.
Kultūra – mokslo, visuomenės, kultūros ir literatūros mėnesinis žurnalas; buvo leidžiamas 1923–1941 metais Šiauliuose ir Kaune. Skelbė populiarius straipsnius visuomeninio gyvenimo, gamtos mokslų klausimais, vėliau tapo moksliniu visuomeniniu leidiniu. Nuo 1933 metų padidėjo žurnalo dėmesys literatūrai: buvo rašoma apie literatūros sroves, informuojama apie svarbesnius užsienio literatūros reiškinius, spausdinama kritikos straipsnių, recenzuojama knygos.
Kultūros barai – kultūros ir meno mėnesinis žurnalas, einantis nuo 1965 m. Vilniuje. Skirtas profesionaliam įvairių meno reiškinių bei visuomeninių įvykių aptarimui ir kritikai, reziume anglų kalba.
Psichologinis romanas “Kuprelis”, parašytas apie 1910m. yra I.Šeiniaus kūrybos viršūnė. Kūrinys savo turiniu ir forma labai skiriasi nuo ankstesniųjų beletristinių pasakojimų tuo, kad visas dėmesys sutelktas į žmogaus individualų vidaus pasaulį, į nuotaikas, dvasinę būseną, į kylančias ir gęstančias mintis. “Kuprelyje” vaizduojami tautinio atgimimo pradžios laikai, tačiau tautiniai klausimai liečiami prabėgomis ir tik tarp kitko, neteikiant jiems dominuojančio vaidmens. [Daugiau…]
Kūryba ir kritika – iliustruotas laikraščio „Vilniaus žodis“ priedas, leistas 1937 m. kovo mėn. – 1939 m. gegužės mėn. Vilniuje. Ėjo kartą per mėnesį. Leido Jonas Latvys, vėliau Vincas Žilėnas. Išėjo 19 numerių. Nagrinėjo lietuvių bei lenkų ir gudų literatūros, meno raidos savitumus, jų sąsajas.
Labirintas (gr. labýrinthos – labirintas) – tai artificiozinės literatūros forma, kūrinys, kurio eilutės ar fragmentai grafiškai išdėstyti kaip labirintą (kartais – šachmatų lentą) primenanti figūra.
Žemaitė yra lietuvių prozos klasikė. Jos kūryba – lietuvių realistinės prozos pradžia. Iki Žemaitės, lietuvių literatūroje vyravo poezija, negausius prozos puslapius užpildė didaktiniai rašiniai. [Daugiau…]
Juozo Grušo noveles galima skirti į dvi pagrindines grupes: vienos yra lyrinio-intelektinio pobūdžio (“Mergaitė ir vienišas žmogus”, “Karalaitė nebuvo protinga”, “Baimė ir nebaimė” ir kt.), kitos – paradoksinės, atvirai sąlygiškos, simbolinės (“Tu mušei Adomą”, “Nuogi atrodo negražiai”, “Trys paradoksinės novelės apie švarą” ir kt.). [Daugiau…]
|
|
