->
Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas (1617 m. birželio 24 d. Kaunas – 1674 m. lapkričio 2 d. Polockas) – SJ, Lietuvos kunigas, literatas.
Biografija
Kilęs iš Kauno pirklių, giminystės ryšiais su Vijūkais tapusių bajorais, Kojalavičių giminės. Tėvas Jonas Kojalavičius, motina Brigita Beinartaitė, broliai Albertas Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas. Nuo 1634 m. jėzuitas. 1638-1641 m. Nesvyžiaus kolegijoje studijavo retoriką, 1638–1641 m. ir 1643-1647 m. Vilniaus universitete – filosofiją ir teologiją. 1646 įšventintas kunigu. 1654 m. filosofijos ir teologijos daktaras.
1641–1643 m. dėstė retoriką Kražių ir Polocko kolegijose, 1648-1649 m. – filosofiją Braunsbergo (dab. Branevas), 1649-1652 m. – Poznanės kolegijoje. Nuo 1652 m. Vilniaus universiteto teologijos profesorius, nuo 1657 m. vicerektorius, 1659-1662 m. rektorius, 1661-1668 m. studijų prefektas ir Šv. Jonų bažnyčios pamokslininkas. 1669-1672 m. Vilniaus popiežiškosios kunigų seminarijos prefektas. 1672–1674 m. Polocko kolegijos rektorius. Su broliais A. ir P. Kojalavičiais tėvų namus Kaune 1642 m. užrašė kuriamai Jėzuitų kolegijai.
Kūryba
Išleido „Retorikos pagrindus“ (Institutiones rhetoricae 2 t. 1654-1659 m.), homiletikos vadovą „Šešiasdešimt religinės kalbos būdų“ (Modi LX sacrae orationis variae formandae 1664 m. 7 leid. 1759 m.). Parašė panegirikų jėzuitų rėmėjams, mokyklas steigusiems dignitoriams, išleido jų rinkinį „Panegirikos didvyriams…“ (Panegyrici Heroum… 1668 m.)
Palikite komentarą