|
|
A.Mickevičiaus poema “Konradas Valenrodas” pirmą kartą buvo išleista Peterburge 1828m. Poemos pratarmėje poetas išdėstė savo požiūrį į lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę, apibūdino jos iškilumą bei suklestėjimą, paaiškino jos sunykimo priežastis. Lietuvos valstybės iškilimą lėmė lietuvių karingumas, o sunykimą – kultūrinis jų atsilikimas (užkariautieji krikščionys buvo labiau izoliuoti negu užkariautojai pagonys). Užkariavę nelietuviškas žemes, lietuviai asimiliavosi su vietos gyventojais, perėmė jų kalbą, tikėjimą, papročius ir atitrūko nuo etninių savo šaknų. Tokiu būdu Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė darėsi vis labiau nelietuviška, kol pagaliau visiškai nuėjo į praeitį. Lietuvių kalbą ir etninę kultūrą išsaugojo tiktai liaudis. Tačiau didinga Lietuvos valstybės praeitis teikia dėkingos medžiagos poetinei kūrybai – tai ir turi įrodyti poema “Konradas Valenrodas”.
1823m. Vilniuje buvo išleistas A.Mickevičiaus Poezijos antrasis tomas , kuriame pirmą kartą paskelbta jo poema Gražina. Poemoje vaizduodamas lietuvių kovas su kryžiuočiais, A.Mickevičius pavartojo lietuvių posakį Kvailas kaip vokietis ir išnašoje nurodė šaltinius, iš kurių tą posakį paėmė. Be A.Kotzebue istorijos ir S.B.Lindės žodyno, A.Mickevičius nurodo ir L.Rėzos 1818m. Karaliaučiuje išleistus K.Donelaičio Metus, palankiai atsiliepia apie Rėzos darbus ir itin pagiria Donelaičio kūrinį – jo turinį ir išraišką. Kadangi Metai buvo išleisti dviem (lietuvių ir vokiečių) kalbomis, A.Mickevičius, gerai nemokėdamas lietuviškai, greičiausiai skaitė vokišką kūrinio vertimą.
L.Rėza – lietuvių tautosakos mokslo pradininkas. Jis išleido pirmąjį lietuvių tautosakos (dainų) rinkinį ir parašė pirmąją mokslinę studiją apie lietuvių tautosaką (liaudies dainas), tuo padėdamas pagrindą lietuvių folkloristikai. Dainų rinkinį L.Rėza sudarė apie 1815m. Rengdamasis jį plėsti, susirašinėjo su J.W.Goethe. Tačiau rinkinį, pavadinimu “Dainos oder Littauische Volkslieder”, savo lėšomis L.Rėza išleido tik 1825m. Šį pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį sudaro 85 dainos (lietuvių ir vokiečių kalbomis), 7 dainų melodijos, vokiški paaiškinimai ir platus straipsnis “Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimas”. [Daugiau…]
K.Donelaičio “Metai” – lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) epas. Kaip ir įprasta epinėms poemoms bei epopėjoms, kūrinyje aprėpta tautos gyvenimo visuma. Tautą čia reprezentuoja būrai. Jie vaizduojami remiantis cikline laiko, istorijos ir gyvenimo samprata. [Daugiau…]
M.K.Sarbievijaus poezijos rinktinėje pateikiami įvairiais gyvenimo laikotarpiais rašyti kūriniai, parodoma jų žanrinė, tematinė ir estetinė įvairovė. Kūrinių išdėstymas atitinka poetui gyvam esant išleistų rinkinių struktūrą. [Daugiau…]
Žymiausiam savo darbui “Postilei”, kuri yra vienas svarbiausių senosios lietuvių raštijos paminklų, M.Daukša parašė dvi prakalbas – vieną lotynų, kitą lenkų kalba. [Daugiau…]
1523m. išleista lotynų kalba parašyta “Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę” (De statura feritate ac venatione bisontis carmen) – tai pirmas didesnis grožinės literatūros kūrinys apie Lietuvą. Poemoje plačiai pavaizduota istorinė Lietuva, jos gamta. Giesmėje nesiribojama pasakojimu apie stumbrą, girias ir medžioklę, joje apžvelgiami ir platesni Lietuvos gyvenimo įvykiai, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Tai humanistinis pasaulietiška tema parašytas kūrinys. Jame propaguojama humanistinė etika, humanistinės pažiūros į žmonių tarpusavio santykius. [Daugiau…]
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino (apie 1275-1341) laiškai yra vieni pirmųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės raštijos paminklų. Jie svarbūs ne tik kaip Lietuvos politinės istorijos ir kultūros istorijos šaltinis, bet ir kaip Viduramžių epistoliarinės literatūros pavyzdžiai. [Daugiau…]
|
|
