->
Lietuvių prozos raidoje aktyviausias vaidmuo teko ankstyvąjai A.Vienuolio kūrybai, kuri mokė sulydyti žmogaus ir aplinkos vaizdus į vieną pulsuojančią tėkmę, suteikė gamtos išgyvenimui ypatingo grožio ir egzistencinio reikšmingumo. Legendos, apsakymai ir apysaka Inteligentų palata priklauso šio laikotarpio kūrybai.
Pirmieji A.Vienuolio vardą pagarsinę kūriniai – legendos Amžinasis smuikininkas, Užkeiktieji vienuoliai. Akstiną šioms ir kitoms Kaukazo legendoms parašyti davė puikūs gamtos vaizdai, Kaukazo tautų folkloras, įvairūs išgirsti ar perskaityti apie tas tautas ir vietoves pasakojimai. A.Vienuolis atitrūko nuo buitiško aprašinėjimo, kasdieninių problemų, pasinėrė į fantastinių vaizdinių pasaulį, prabilo kita kalba: retoriška, puošnia, paslaptinga. Atrodo, kad legendą peršviečia paslaptingas grožio pojūtis. A.Vienuolio legendos priskiriamos romantiniam stiliui, o nemažai jo ankstyvųjų kūrinių – apsakymų – parašyta realistiškai, gilinantis į aplinką ir veikėjo savijautą, išgyvenimus. A.Vienuolis pirmasis pradėjo plėtoti klasikinę realizmo temą – vienišos asmenybės konfliktą su savo aplinka, visuomene, nusistovėjusiomis gyvenimo normomis (Paskenduolė).
A.Vienuolis vienas pirmųjų ėmė gilintis į lietuvio inteligento, esančio toli nuo tėvynės, problemas. Svarbūs šios temos kūriniai: apysaka Inteligentų palata, apsakymai Grįžo, Paskutinė vietelė, Užžėlusiu taku ir kt.
Palikite komentarą