->
Ignas Šeinius (tikr. Ignas Jurkūnas, po 1943 m. Ignas Scheynius, 1889 m. balandžio 3 d. Šeiniūnuose, Širvintų valsčius – 1959 m. sausio 15 d. Stokholme, Švedija) – lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas.
Biografija
Gimė Šeiniūnuose, mokėsi Gelvonų ir Musninkų mokyklose. 1907–1908 m. mokėsi „Saulės“ kursuose. 1908 m. Peterburge eksternu išlaikė egzaminus, suteikiančius teisę dirbti mokytoju liaudies mokyklose. 1909–1910 m. pradėjo bendradarbiauti lietuvių periodiniuose leidiniuose „Vienybė Lietuvninkų“, „Aušrinė“ ir „Viltis“. Bendradarbiaudamas „Viltyje“ susipažino su Juozu Tumu-Vaižgantu, kuris rėmė talentingą jaunuolį. 1913 m. išspausdino bene geriausiai žinomą savo kūrinį, romaną „Kuprelis“. Kūrybą spausdino leidiniuose „Vaivorykštė“, „Santara“.
1912–1915 m. studijavo meno filosofiją Maskvoje, A. Šaniavskio liaudies universitete. 1915 m. pasiųstas dirbti į Stokholmą Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. Buvo imlus kalboms, per metus su trupučiu laiko gerai išmoko švedų kalbą. 1917 m. išėjo pirmoji Šeiniaus knyga švedų kalba „Litauisk kultur“. Švedų kalbos ir kultūros įsisavinimą palengvino asmeninio gyvenimo aplinkybės: I. Šeinius 1917 m. vasarą vedė rusų kilmės švedę Gertrud Sydoff. 1922 m. jiems gimė sūnus Irvis.
1919 m. paskirtas Lietuvos Respublikos atstovybės Stokholme Spaudos biuro vedėju. 1920–1921 m. dirbo Lietuvos atstovybėje Kopenhagoje. Nuo 1924 iki 1927 m. dirbo Lietuvos atstovu Skandinavijoje su rezidencija Stokholme. Tautininkams uždarius atstovybę Skandinavijos šalyse, kurį laiką tarnavo privačiose Švedijos firmose, skyrė didesnį dėmesį kūrybai.
1932 m. grįžo į Lietuvą. 1933–1934 m. ėjo „Lietuvos aido“ redaktoriaus pareigas. 1935–1939 m. dirbo Klaipėdos gubernatūros spaudos patarėju, įsteigė ir redagavo dienraštį „Vakarai“. [1] 1939 m., po Klaipėdos praradimo ir Vilniaus prijungimo prie Lietuvos, paskirtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte. 1940 m., Lietuvą okupavus TSRS, emigravo į Švediją, 1943 m. gavo Švedijos pilietybę, ten gyveno iki mirties. Čia pasikeitė pavardę į Scheynius. Lietuviškai daugiau neberašė, sekantys kūriniai buvo švedų kalba, iškiliausias iš jų yra romanas „Stebuklo belaukiant“ („I väntan på undret“, 1942 m.).
Kūryba
Žinomiausi I. Šeiniaus kūriniai yra romanas „Kuprelis“ (1913 m.) ir grožinės memuaristikos kūrinys „Raudonasis tvanas“ (1940 m.). „Kuprelis“ – pirmasis ir bene ryškiausias impresionizmo krypties romanas lietuvių literatūroje. Tai idealistinis kūrinys, vaizduojantis įgimtą ydą turinčio žmogaus, kuproto malūnininko Olesiaus ir gražuolės Gundės meilės istoriją. Pasak J. Žėkaitės, „reta, o gal ir visai nėra kito lietuvių prozos kūrinio, kur prieš akis vyniotųsi visas sudėtingas myli – nemyli raizgalynas“. „Den röda floden“ (Raudonasis tvanas), parašytas švedų kalba iškart pabėgus iš okupuotos Lietuvos – meninis reportažas, iškeliantis pirmosios sovietinės okupacijos atmosferą Lietuvoje.
Literatūrinę karjerą Ignas Jurkūnas pradėjo 1910 m. „Vilties“ dienraštyje rašydamas trumpus feljetonus. Pasirašydavo inicialais Ig. J., Ign. Jur., Ig. Jur.
Ignas Šeinius yra literatūrinis pseudonimas, sudarytas pagal gimtojo kaimo pavadinimą. 1938 m. pasirašė kitu literatūriniu pseudonimu – Irvis Gedainis. Gyvendamas Švedijoje pasirašinėjo Ignas Jurkunas-Scheynius, po 1940 m. antrąkart atsidūręs Švedijoje pasikeitė pavardę į Ignas Scheynius ir lietuviškai neberašė.
Daugelio straipsnių autorius spaudoje. Dauguma darbų yra išlikę kaip rankraščiai, jų yra daugiau nei išleistų knygų. Dauguma darbų iki šiol nepublikuoti.
Bibliografija
Смерть и Человек (rus.);
Чары земные (rusų k.);
Kuprelis, 1913;
Vasaros vaišės, 1913;
Bangos siaučia, 1914;
Nakties žiburiai, 1914;
Litauisk kultur, 1917 (švedų k.);
Himmelrikets indergång, 1918 (rankraštis švedų k.);
Sagan om året 1918, 1918 (rankraštis švedų k.);
Natt och Sol, 1918 (švedų k.);
Diplomaten, 1920 (scenarijaus rankraštis švedų k.);
Den nya härskaren, 1923 (scenarijaus rankraštis švedų k.);
Siegfried Immerselbe atsijaunina, 1934;
Kas tu esi, Lietuvi?, 1938 (pasirašė kaip Irvis Gedainis);
Aš dar kartą grįžtu, 1937;
Tėviškės dangus, 1938;
I väntan på undret, 1942 (švedų k.);
Den röda floden, 1940 (švedų k.);
Siegfried Immerselbe, 1940? (rankraštis švedų k.);
Den röda resan, 1942 (švedų k.);
Små ofulkomligheter, 1942 (scenarijus švedų k.);
Den röda floden svämmar över, 1945 (švedų k.);
Resa i samverkans Sverige, 1945 (švedų k.);
Kom ner till jorden, 1947 (rankraštis švedų k.);
Professor Bror Palmlund blevinte gift, 1947 (švedų k.);
Kentauren gnäggar, 1952 (rankraštis švedų k.);
Guldhunde, 1954 (nebaigtas rankraštis švedų k.).
Palikite komentarą