->
Juozas Keliuotis (1902 m. rugsėjo 4 d. Joniškyje, Rokiškio raj. – 1983 m. kovo 25 d. Vilniuje) – žurnalistas, rašytojas, vertėjas.
Biografija
Mokėsi Biržų, Rokiškio, Panevėžio gimnazijose. 1926 m. baigė Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. 1926–1929 m. Sorbonoje studijavo filosofiją, literatūrą, žurnalistiką, meną ir sociologiją.
Studijuodamas 1924–1926 m. redagavo žurnalą „Pavasaris“. Nuo 1929 m. dirbo laikraščio „Rytas“ redakcijoje, 1930–1932 m. leido ir redagavo moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai“. 1930 m. literatūros almanacho „Granitas“ redaktorius, 1931–1940 m. kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidėjas ir redaktorius.
1935–1937 m. VDU dėstė žurnalistiką. 1942–1943 m. Sociologijos-žurnalistikos katedros adjunktas. 1944 m. kultūros žurnalo „Kūryba“ redaktorius. 1944 m. Lietuvos išlaisvinimo tarybos ideologinis patarėjas, leido pogrindinį žurnalą „Aušra“.
1945 m. suimtas ir tardytas, ištremtas į Pečioros lagerius. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952 m. vėl suimtas. Iš Solikamsko lagerių sugrįžo 1956 m. Kadangi laikėsi nepriklausomos Lietuvos idealų – neparašė viešos atgailos, jo straipsniai nespausdinti jokiame žurnale, buvo sekamas KGB. Vis dėlto J. Keliuotis daug kurė, laiškais bendravo su lietuvių menininkais emigrantais, vertė knygas, domėjosi moderniuoju menu, sutelkė apie save senų ir naujų bičiulių ratą, tapo vena populiariausių disidentinų figūrų Lietuvoje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.
Kūryba
Studijų metais paveiktas M. Blondelio ir H. Bergsono idėjų tapo neokatalikybės sąjūdžio šalininku. Skleidė Vakarų demokratines ir kultūrines vertybes, neokatalikybės idėjas, modernizmo estetiką. Siekė, kad naujoji karta kurtų katalikybės principais grindžiamą Lietuvos modernųjį meną, galintį padėti tautai pasiekti kultūrinę nepriklausomybę, išlikti galimos kolonizacijos atveju. Aktyviai dalyvavo rašytojų draugijos veikloje, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
Išleido publicistikos knygas „Visuomeninis idealas: visuomenės filosofijos metmenys“ (1935 m.), „Šių dienų spaudos problemos“ (1936 m.), romaną „Svajonės ir siaubas“ (1940 m.), atsiminimų knygą „Dangus nusidažo raudonai: Pirmosios tremties memuarai „Laisvę praradus“ (1986 m.).
Paskelbė kritikos straipsnių apie W. Blake‘ą, Ch. Baudelaire‘ą, A. Rimbaud, S. Mallarme, P. Cezanne‘ą, P. Picasso, O. Milašių, J. Aistį, išvertė H. Bazino, A. Daudet, E. Ionesco, J. P. Sartre‘o, Voltaire‘o kūrinių. Parašė eilėraščių, novelių, dramų, literatūros ir meno veikalų (sovietiniais okupacijos metais nespausdinti, liko rankraščiai).
Labiausiai žinomas kaip žurnalo „Naujoji Romuva“ (1931-1940) redaktorius. Šiame leidinyje siekė aprėpti plačias kultūros sferas: dailę, muziką, architektūrą, literatūrą. J. Keliuotis buvo pastebima figūra Kaune: telkė įvairių sričių menininkus ir mokslininkus bendram darbui, angažavo naujam mąstymui, diskusijoms, mokėjo derinti nuomones, numatyti tolimas kultūrinio darbo perspektyvas.
Pats daug rašė; gilinosi į meno istorijos, estetikos, lietuvių kultūros raidos ypatybes, kultūros uždavinius. Labiausiai domėjosi modernaus meno apraiškomis, rašė straipsnius apie garsiuosius pasaulio dailininkus ir poetus.
Nacių okupacijos metais leido panašių orientacijų, kaip ir „Naujojoje Romuvoje“, žurnalą „Kūryba“ (1943-1944), kuriame siekė suburti jaunus menininkus. Kūrybingas asmenybes, kūrybingą tautos dvasią laikė pagrindiniu mažos tautos stiprybės įrodymu.
Bibliografija
Juozas Keliuotis. Mano autobiografija: atsiminimai. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. – 564.
Jonas Švažas atsiminimuose / sud. Vladas Žukas. – V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 276-278 psl.
Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos. – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.
Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos / sud. Aušra Jurgutienė. – V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. – 245.
Palikite komentarą