Antanina Garmutė-Skučaitė (g. 1934 m. gegužės 26 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčius) – Lietuvos rašytoja, tremtinė, inžinierė, technologijos mokslų daktarė.
Biografija
1948 m. keturiolikmetė viena ištremta į Irkutsko sritį. Dirbo Usoljės – Sibirskojės druskos kasykloje. 1950 m. paleista. 1957 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1964 m. technikos mokslų kandidatė.
Dirbo inžiniere, 1960–1981 m. Kauno politechnikos instituto dėstytoja, nuo 1969 m. docentė. Tobulinosi Prahos inžinerinės technologijos institute. 1981–1989 m. dirbo Lietuvos statybos ir architektūros Mokslo tyrimų institute. 125 išradimų autorė ir bendraautorė.
Išgarsėjo viena pirmųjų apie tremtį išleidusi autobiografinę apybraižą „Ešelonai“. Parašė dokumentinės prozos, eilėraščių, dokumentinių apybraižų. Kūriniuose atsiskleidžia skaudi asmeninė autorės patirtis ir išgyvenimai, tremtinių, kovotojų dėl Lietuvos laisvės likimai.
Bibliografija
Ešelonai, Amžino įšalo žemėje, Vilnius, Vyturys, 1989 m.
Ąžuolų randai, 1989 m.
Išėjo broliai, 1990 m.
Rugiai po ledu, eilėraščiai, 1994 m.
Motinėle, auginai, 1993 m.
Tėvo vasara, 1996 m.
Literatūra
Antanina Garmutė: bibliografinė rodyklė: svarbesni mokslo darbai, išradimai, literatūriniai kūriniai, sudarė Dalia Paukštienė. Kaunas, Mažoji poligrafija, 2006 m.
Mokslininkė ir rašytoja. Aldona Gricienė, Dalia Paukštienė, Stanislovas Sajauskas.
Palikite komentarą