Bronė Buivydaitė (1895 m. gruodžio 8 d. Svėdasai – 1984 m. sausio 29 d. Anykščiai) – Lietuvos pedagogė, poetė, rašytoja. Slapyvardis – Tautų Duktė.
Biografija
1918 m. Voroneže baigusi lietuvių gimnaziją iki 1948 m. mokytojavo Skuode, Veiveriuose, Panevėžyje, Alytuje. Vėliau gyveno Anykščiuose.
Kūryba
Ankstyviesiems eilėraščiams (rink. „Vasaros šnekos“ 1921 m., slapyvardis Tyrų Duktė) būdingas sentimentalus lyrizmas, romantinė pasaulėjauta. Kiti poezijos rinkiniai: „Anykščių baladės“ (1930 m.), „Skudučiai“ (1931 m.), „Po žilvičiais“ (1933 m.), „Karklo švilpa“ (1972 m.). Parašė pjesių pasakų („Mėlynas drugelis“ 1927 m., „Stebuklingoji radasta“ 1934 m. 2 leid. 1957 m.), eiliuotų pasakų (rink. „Pagiry maža trobelė“ 1940 m.). Prozos kūriniuose vaizdavo mokinių gyvenimą (romanas „Atversti lapai“ 1934 m., apysaka „Trys bičiuliai“ 1937 m., 1957 m.), subtiliai atskleidė vaiko vidinį pasaulį (apys. Auksinis batelis“ 1936 m., 1984 m.); jie pasižymi poetiškumu, dorinių vertybių aukštinimu. Parašė autobiografines apysakas „Pro vaikystės langą“ (1969 m.) ir „Vargai vartus kilnoja“ (1982 m.).
Palikite komentarą