Kategorijos

Logogrifas

Logogrifas (gr. lógos – žodis + gríphos – mįslė) – tai atificiozinės literatūros forma, eilėraštis, kuriame kokio nors asmens vardas ar daikto pavadinimas, suskaidytas skiemenimis ar raidėmis, „paslėptas“ tekste pagal tam tikrą raktą.

Logaedas

Logaedas (gr. logaoidikós – sudėtas iš daktilinių ir trochėjinių pėdų, t.y. esantis tarp prozos ir poezijos):

1. Antikinėje eilėdaroje – eilutė, susidedanti iš triskiemenių ir dviskiemenių pėdų bei metrų, dažniausiai iš daktilių ir chorėjų arba iš anapestų ir jambų. Triskiemeniai metrai (daktilis ir anapestas) buvo laikomi tinkamais dainavimui (aojde), o dviskiemeniai metrai (chorėjas ir jambas) – dialogui (logos). Iš to kilo ir lodaedo pavadinimas (logos + aojde).
2. Silabotoninėje eilėdaroje – eilutė arba strofa, sudaryta iš triskiemenio ir dviskiemenio metro derinių.

Literatūros teorija

Literatūros teorija – tai literatūros mokslo šaka, kurios tyrimo tikslai – atskleisti ir aprašyti bendruosius literatūros esmės, genezės, funkcionavimo, tipologijos bei suvokimo dėsningumus.

Literatūros sociologija

Literatūros sociologija – tai socialinių ir humanitarinių mokslų tarpinė disciplina, tyrinėjanti literatūros ir socialinės aplinkos santykį.

Literatūros kritika

Literatūros kritika (gr. tá kritiká – kas susiję su sprendimu, vertinimu, literatūra) – tai gyvenamojo meto grožinės literatūros kūrinių nagrinėjimas, aiškinimas ir vertinimas. Literatūros kritikos objektas yra ir jos pačios bei literatūrologijos veikalai. Dažniausi literatūros kritikos žanrai yra recenzija, anotacija, straipsnis, esė, etiudas, literatūrinis portretas, studija, apybraiža.

Literatūros istorija

Literatūros istorija – literatūros mokslo šaka, kurios objektą sudaro istorinė chronologinė senosios raštijos ir vėlesnės grožinės literatūros srovių, žanrų, stilių raida bei rašytojų vieta ir vertė šioje raidoje.

Leoninas

Leoninas – taikomas viduramžiškiems lotyniškiems eilėraščiams (paprastai hegzametrams ir pentametrams) su vidiniais rimais (kiekvienoje eilutėje prieš cezūrą esantis žodis rimuojamas su paskutiniuoju žodžiu).

Lema

Lema (gr. lemma – prielaida) – kalbotyroje pagrindinė žodžio forma.

Laiškas

Laiškas – raštiškas kreipimasis į konkretų adresatą – asmenį arba asmenų grupę. Laiškas dažnai perteikia ne tik faktinę informaciją, bet ir siuntėjo (adresanto) jausmus bei mintis. Laiškai rašomi nuo rašto atsiradimo pradžios (III tūkstantmečio prieš mūsų erą. Laiškų forma ištobulėjo antikos, viduramžių, renesanso ir švietimo laikais. Paplitus spaudai (ypač periodinei), laiškų, kaip informacijos šaltinio bei polemikos priemonės, vaidmuo sumažėjo.

Labirintas

Labirintas (gr. labýrinthos – labirintas) – tai artificiozinės literatūros forma, kūrinys, kurio eilutės ar fragmentai grafiškai išdėstyti kaip labirintą (kartais – šachmatų lentą) primenanti figūra.

Kubas (kvadratas)

Kubas (kvadratas) – artificiozinės literatūros forma, eiliuotas kūrinys, kurio pirmąją eilutę sudarantys žodžiai iš eilės kartojami, kaip tolimesnių eilučių pirmieji žodžiai.

Kriptonimas

Kriptonimas (gr. kryptós – paslėptas, slaptas + ónyma – vardas) – slapyraidis, sudarytas iš vardo ir pavardės, pavardės ir slapyvardžio, slapyvardžio pirmųjų raidžių derinio arba šiaip parinktų raidžių.

Koreliatyvas

Koreliatyvas (lot. correlativum < correlatio – tarpusavio ryšys, sąsaja) – tai eiliuotas lotyniškas kūrinys, kurio visi žodžiai išbarstyti po tekstą, o skaitytojas turi pats surasti „raktą“, t.y. atsekti jų pradinę tvarką, kad suprastų turinį. Vienintelis išorinis koreliatyvo požymis – skyrybos ženklai (kableliai ir taškai) po kiekvieno žodžio.

Konkordantas

Konkordantas (lot. concordans < concordare – derintis vienam prie kito, derėti tarpusavyje) – tai artificiozinės literatūros forma, dažniausiai dviejų eilučių eilėraštis, kurio kai kurie žodžiai ar skiemenys yra bendri abiems eilutėms, tačiau tų eilučių turinys skirtingas ar net priešingas.

Komparatyvistika

Komparatyvistika – tai literatūros mokslo šaka, tirianti tarptautinius literatūrinius ryšius, motyvų, žanrų ir formų migraciją bei tipologiją, pasaulinės literatūros kaip raidos proceso dėsningumus. Vartojama lyginimų metodika, pagrįsta istorinio priežastingumo principu, literatūrinių konvencijų bendrumo suvokimu ir estetinių vertybių gradacija.



Puslapis 6 iš 16« Pirmas...234567891011...Paskutinis »