Kategorijos

Miestelėnai

Miestelėnai – kultūros ir literatūros almanachas. Išėjo 3 knygos (1991, 1995, 1999). Redaktorius sudarytojas Eugenijus Ališanka. Leidinio centre – miesto kultūros, XX a. pab. civilizacijos, postmodernizmo problemos, sprendžiamos pasitelkus esė, prozos ir poezijos kūrinius.

Milžino paunksmė

1929-1930m. Vytauto garbei B.Sruoga parašė trijų veiksmų, devynių paveikslų dramą “Milžino paunksmė”. Tai istoriniais duomenimis paremta drama, iškelianti Vytauto asmens didybę ir jo reikšmę Lietuvos istorijoje. B.Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškam Vytauto šlovinimui, paradiniam aukštinimui. Vytauto idėja iškeliama kaip lietuvių dvasios stiprumo idėja. Pats Vytautas scenose nevaizduojamas, bet kitų veikėjų veiksmuose ir rūpesčiuose visą laiką jaučiama Vytauto didybė. [Daugiau…]

Mintis

Mintis – Lietuvos visuomenės, politikos ir literatūros žurnalas, socialdemokratų krypties, ėjęs 1939–1940 m. Kaune. Leido ir redagavo Ona Leonaitė Kairienė. Išėjo 16 numerių.

Miškais ateina ruduo

Psichologinis romanas “Miškais ateina ruduo” (1957) – M.Katiliškio meniškiausias kūrinys. Romano ašis – lietuvis ir miškas. Veiksmo erdvė – miškų apsupta vieta kaip Lietuvos ženklas. M.Katiliškis pabrėžia ypatingą savo kuriamo pasaulio uždarumą. Romane kuriamas pasaulis ir jo žmonės gyvena gamtos laiko rėmuose. [Daugiau…]

Mįslė

Mįslė – alegorinis posakis, kurio reikšmę reikia įminti, įspėti. Priklauso trumpiesiems posakiams. Pagal funkciją yra uždavinys, mįslės tradiciškai gyvavo kaip varžymosi forma.

Svarbiausi mįslių požymiai, išskiriantys jas iš kitų žanrų, yra dvinarė struktūra ir būtinybė pateikti atsakymą į pirmojoje dalyje iškeltą klausimą. Tradicinėje vartosenoje šio žanro atlikimui reikalingas aktyvus dialogas.

Misterija

Misterija (gr. mysterion – slaptos apeigos) – dramos žanras, kuriame simboliniais, stilizuotais vaizdais sprendžiamos žmonijos, tautos, individo likimo problemos. Misterijoms būdingas iškilmingumas, sakralinis paslaptingumas, dvasingumas.

Žanras susikūrė viduramžiais, vaizdavo daugiausia Biblijos scenas. Tačiau draminės misterijos šaknys yra senovės graikų ir romėnų religinės misterijos.

Mitas

Mitas (gr. mýthos – žodis, sakmė, padavimas) − kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė.

Mitų vystymasis ir jų transformacija į pasakas yra naratologijos objektas. Mitų atsiradimu taip pat domisi psichologija, ypač šiuolaikinė tautų psichologija.

Modernizmas

Modernizmas (pranc. moderne – naujas, šiuolaikinis) – kultūrinis periodas, užsimezgęs XIX a. viduryje ir pasireiškęs mene, architektūroje, muzikoje, literatūroje, taikomuosiuose menuose ir kituose kultūriniuose reiškiniuose. Moderni (kvantinė ir reliatyvumo) fizika, moderni (analitinė ir kontinentinė) filosofija ir moderni skaičių teorija matematikoje, taip pat siejamos su šiuo periodu. Kai kurie mokslininkai skirsto XX a. į Modernizmo ir Postmodernizmo periodus, tuo tarpu kiti neįžvelgia griežtų skirtumų tarp pastarųjų krypčių ir abejas laiko skirtingais vieno judėjimo aspektais.

Mokslinė fantastika

Mokslinė fantastika – fantastinio meno šaka, vienijanti literatūrą, kiną, dailę ir kitas meno sritis, pavyzdžiui, kompiuterinius, vaidmenų (RPG), figūrėlių ar net kortų žaidimus, kuriose pramanyti dalykai yra sietini su mokslu, ateities vizijomis, technika, visuomeniniais reiškiniais. Mokslinė fantastika yra priešingybė kitai fantastinio meno sričiai – maginei fantastikai, kuriai būdinga magija, stebuklai ir kiti bruožai, kurie yra artimi literatūrinei pasakai. Tačiau, nepaisant anksčiau išvardytų skiriamųjų bruožų, mokslinė fantastika neretai vadinama šių laikų pasaka.

Monografija

Monografija (gr. mónos – vienas + grápho – rašau) – mokslinis veikalas, skirtas išsamiam vienos temos, problemos, vieno autoriaus gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimui.

Monologas

Monologas (gr. monologos < monos – vienas + logos – žodis, kalba) – grožinio kūrinio veikėjo kalba, neįeinanti į dialogą, sakoma pačiam sau, kitiems personažams arba žiūrovams (klausytojams).

Monologas ypač būdingas dramos kūriniams – tragedijoms, komedijoms, tragikomedijoms, dramoms. Monologo pagrindinis tikslas – atskleisti personažo vidinį dramatizmą, jausmus, būties apmąstymus. Monologai į dramą įkomponuojami tikslingai, nes padeda suprasti personažo esmę, kartais ir viso dramos kūrinio idėją. Per veikėjų monologus rašytojai atskleidžia tiek dramos, tiek epinio kūrinio veikėjų charakterį, pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, požiūrį į kitus veikėjus ir aplinką, išreiškia svarbias jiems patiems ir visuomenei idėjas, išgrynina bendražmogiškąsias problemas. Žymiausias monologas literatūros istorijoje – Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“ pagrindinio veikėjo Hamleto monologas.

Monosilabas

Monosilabas (gr. monosýllabon – vienskiemenis) – tai artificiozinės literatūros forma, kūrinys, sudarytas tik iš vienskiemenių žodžių (pvz., dux, lux, pax, rex ir pan.). Monosilabo priešingybė vadinama makrokolu.

Moralitė

Moralitė (pranc. moralité) – vaidinti skirtas vėlyvųjų viduramžių kūrinys, kuriam būdingas moralizavimas, alegoriniai veikėjai, įkūnijantys gėrio ir blogio kovą. Veikėjai – abstrakčių sąvokų personifikacijos: Šykštumas, Tikėjimas, Pavydas, Dorumas, Mirtis – kovoja dėl žmogaus sielos.

Motulė paviliojo

Plati tema Lazdynų Pelėdos kūryboje – nelaimingų vaikų gyvenimas. Vienas iš ryškiausių šios temos kūrinių – apsakymas “Motulė paviliojo”. Apsakymas yra vienas iš meniškiausių Lazdynų Pelėdos kūrinių, kuriame nepaprastai įspūdingai atskleisti buožių skriaudžiamų našlaičių vaikų pergyvenimai. Šiame apsakyme autorė vykusiai perteikia vaikišką naivumą, motinos pasiilgimą, įtikinamai atskleidžia žalojantį aplinkos poveikį vaiko sielai. Kūrinys kupinas gilios užuojautos skriaudžiamiems ir nelaiku žūstantiems vaikams ir neapykantos našlaičių engėjams.

MUBA

MUBA (Mūsų Baro Apžvalga) – literatūros ir meno žurnalas, leistas 1928 m. Paryžiuje. Ėjo lietuvių ir prancūzų kalba. Redaktorius Juozas Tysliava. Išėjo 3 numeriai.