Pradalgiai – laikraščio Santara literatūros ir meno priedas, išleistas 1917 V Petrograde. Redaktorius Stasys Šilingas.
|
||||||
|
Pragiedruliai – Lietuvių draugijos Švedijoje mėnesinis kultūros žurnalas, ėjęs 1946-1949 m. Stokholme. Pavadinimas parinktas pagal Vaižganto „Pragiedrulius“. Redagavo redakcinė kolegija. 1949 m. ėjo kas tris mėnesius. Išėjo 29 numeriai. Žymiausiam savo darbui “Postilei”, kuri yra vienas svarbiausių senosios lietuvių raštijos paminklų, M.Daukša parašė dvi prakalbas – vieną lotynų, kitą lenkų kalba. [Daugiau…] Eilėraščių rinkinį Prie didelio kelio S.Nėris pradėjo sudarinėti 1944m. Eilėraščiai parašyti įvairiose vietose – Maskvoje, Ufoje, Penzoje. Šį rinkinį poetė perdirbinėjo, eilėraščių sąrašai keitėsi. Rinkinys Prie didelio kelio nebuvo išleistas poetei gyvai esant. S.Nėris paruošė rinkinį, bet jis nebuvo skirtas spausdinimui. Šiame rinkinyje nėra nei vieno nežinomo S.Nėries eilėraščio. Dalis kūrinių buvo paskelbti rinkinyje Lakštingala negali nečiulbėti, taip pat pilname poezijos rinkinyje (1957), bet kartu tai nežinomas rinkinys. [Daugiau…]
Priekalas – literatūros, politikos ir visuomenės mokslų mėnesinis darbinikų žurnalas, ėjęs 1931 m. kovo – 1938 m. vasario mėn. Maskvoje. Leido LKP CK. Skirtas TSRS gyvenantiems lietuviams, nelegaliai platintas ir Lietuvoje. Išėjo 80 numerių. Spausdino grožinės literatūros kūrinius, literatūros kritikos, marksizmo teorijos straipsnius, rašė apie revoliucinį judėjimą. B.Radzevičiaus romane “Priešaušrio vieškeliai” atkuriamas vienas sunkiausių Lietuvos kaimo gyvenimo laikotarpių – pokario metai. Autorius parodo panašius ir kartu labai skirtingus likimus žmonių, stovinčių ant naujo gyvenimo slenksčio, atskleidžia jų rūpesčius ir lūkesčius. [Daugiau…] Progiesmiai – A.Kalanavičiaus lyrikos žanras, lietuviškas, savas japonų haiku (trijų eilučių eilėraštis) variantas: akimirksnio įžvalga, akimirksnio atsivėrimas vienovėje. [Daugiau…] Proletarinė literatūra – socialistinėmis idėjomis pagrįsta ir klasinę proletariato sąmonę išreiškianti literatūra. Lietuvių proletarinė literatūra skelbė komunistų partijos idėjas, vaizdavo revoliucinę kovą, ragino nuversti kapitalistinę santvarką Lietuvoje. Ji buvo atitrūkusi nuo bendro lietuvių literatūros raidos proceso, priešiška joje skelbtoms tautinėms ir etinėms idėjoms, be retų išimčių schemiška, menkos meninės vertės. Prologas (gr. prologos iš pro – prieš ir logos – žodis) – siužetinio (epinio arba draminio) grožinės literatūros kūrinio įžanginė dalis, kuri supažindina su faktais, įvykiais, buvusiais prieš užsimezgant kūrinio veiksmui. Proskyna – kultūros almanachas (žurnalas) jaunuomenei, leistas nuo 1989 m. Vilniuje. Ėjo 6 kartus per metus, nuo 1995 m. – metinis leidinys. Skelbė kultūrologinio pobūdžio informaciją, publicistiką, grožinės literatūros kūrinius ir vertimus. Prošvaistė – literatūros almanachas, ėjęs 1937-1940 m. Kaune. Leido Spaudos fondas. Išėjo 4 knygos. Spausdinti grožinės literatūros kūriniai, kritikos straipsniai, recenzijos. Protėjas (gr. Prōteus – graikų mitologijoje – aiškiaregys jūros senis, sugebėjęs bet kuo pasiversti) – tai literatūros forma, kūrinys (paprastai viena hegzametro eilutė), kurio visus žodžius galima kaitalioti vietomis, nesuardant metrinės struktūros. Proza (lot. prosa – nevaržoma kalba) – žanras, kurio pagrindiniai bruožai: neeiliuotų grožinės literatūros kūrinių visuma, neeiliuota kalba, (perkeltine prasme) nuobodybė, pilka kasdienybė, buitis. Psalmė (gr. psalmós – giesmė) – religinė hebrajų giesmė, poezijos žanras. Psalmių poetika ir metrika pagrįsta sintaksiniais paralelizmais; atlikimo būdas – rečitatyvinis giedojimas. Didžioji dalis psalmių užrašyta Psalmyne, vienoje iš Biblijos dalių. Psalmyną sudaro 150 psalmių, iš kurių 73 tradiciškai priskiriamos Izraelio karaliui Dovydui. Biblijoje yra įvairaus turinio psalmių – Dievo šlovės, padėkos, skundo, atgailos, meldimo, gedulo, pranašysčių. Nemažai psalmių buvo giedamos per pamaldas šventykloje, kitos – Izraelio tautos tremties laikais. Dalis psalmių išreiškia Izraelio tautos tikėjimą, kitos – labai individualios ir asmeniškos.
Psalmynas (lot. psalterium) – tai psalmių knyga, susidedanti iš 150 giesmių, maldų ir eilėraščių rinkinio. Jame išreiškiami patys įvairiausi jausmai. Psalmes jungia gilus tikėjimas Dievu, meilė jam. Po Babilono tremties Psalmynas tapo Izraelio giesmynu ir maldynu. Psalmynas padalintas į penkias knygas. Kiekviena jų baigiasi šlovinimo žodžiais. Manoma, kad psalmių rinkiniai jau buvo sudarinėjami Dovydo laikais, o gal ir dar anksčiau. Šis darbas darytas per visą Izraelio istoriją ir, kai kurių tyrinėtojų manymu, kulminaciją pasiekė, žydams sugrįžus iš Babilono tremties ir atstačius šventyklą. |
||||||
|
© 2024 Literatura.lt - lietuvių literatūros enciklopedija, lietuvių rašytojai, kūriniai, literatūra. |
||||||