|
||||||
|
Gimtasis žodis – mėnesinis dalykinis-metodinis žurnalas, leidžiamas nuo 1989 m. Skirtas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, studentams lituanistams, nuo 1992 m. – ir pradinių klasių mokytojams. Žurnale nuolat spausdinama kalbininkų, literatūros tyrinėtojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, metodininkų straipsniai, vadovėlių, kitų mokomųjų priemonių anotacijos, recenzijos ir kt. Gaisai – meno ir literatūros iliustruotas žurnalas, ėjęs 1930-1931 m. Kaune. Leido Antanas Bružas, nuo 1931 m. – „Tulpės“ bendrovė. Spausdino kritinius rašytojų ir poetų kūrinius, mokslinius straipsnius, Lietuvos kultūros gyvenimo reiškinių apžvalgas, naujų knygų, spektaklių recenzijas, supažindino su kitų šalių literatūra, naujais užsienio rašytojų kūriniais, informavo apie dailės parodas, skelbė literatūrologų studijas, nagrinėjo literatūros, meno, istorijos klausimus. Gairės – meno ir literatūros iliustruotas žurnalas, ėjęs 1923-1924 m. Kaune. Leido menininkų kooperatyvas „Gairės“ kas du mėnesius. Išleisti 8 numeriai. Nagrinėjo meno ir literatūros raidos ypatumus, analizavo kūrybos proceso psichologinius aspektus, svarstė naujų meno ir literatūros krypčių įtaką lietuvių kultūrai, informavo apie meno ir literatūros plėtotę užsienio šalyse, spausdino lietuvių menininkų kūrinius bei žymiausių užsienio rašytojų kūrinių fragmentus, literatūros apžvalgas, recenzijas. Gabija – pirmasis lietuvių literatūros almanachas. Redaktorius Juozapas Albinas Herbačiauskas. Išleistas 1907 Krokuvoje, skirtas Antano Baranausko atminimui.
Eskizai – Deltuvos kultūros almanachas, Ukmergės kultūros fondo leidinys (žurnalas), einantis nuo 1991 m. Draugija – literatūros, mokslo ir politikos žurnalas, ėjęs kas mėnesį 1907-1914 m., 1919-1933 m. ir kas 2 savaites 1937-1940 m. Kaune. Leido Šv. Kazimiero draugija. Tiražas 1907-1914 m. – 1000 egz. Iš viso išėjo 213 numerių po 100 p. ir daugiau. Nuo 1911 m. leido priedą besimokančiam jaunimui „Ateitis“, kuris 1913 m. tapo atskiru leidiniu. 1911-1914 m. ėjo priedas „Žiedai mūsų tautinės tvėrybos“, 1914 m. – žurnalas mokytojams „Mokytojas“. Buvo aptariami literatūros, mokslo, politikos reikalai, bažnyčios ir teologijos dalykai, nagrinėjami literatūros kritikos, kultūros ir visuomenės gyvenimo klausimai, spausdinamos recenzijos, poezijos ir prozos kūriniai. Dienovidis – literatūros ir meno mėnesinis žurnalas, ėjęs nuo 1938 m. iki 1940 m. balandžio Kaune. Leido Sakalo leidykla. 1939 m. pirmąjį pusmetį nebuvo leidžiamas. Pasirodė 20 numerių. 1938 m. ir 1940 m. žurnalas toleravo ir plėtojo įvairių visuomeninių bei literatūrinių-estetinių krypčių literatūrą, kritiką, meną, publicistiką. Darbas – kairiųjų rašytojų almanachas, išleistas Kaune 1932. Jame akcentuojama būtinybė per literatūrą veikti visuomenės gyvenimą. Deklaruojamas naujojo „aktyvaus realizmo“ pranašumas prieš pasyvų analitinį XIX a. realizmą. Dainava – vienkartinis literatūros ir dailės almanachas, redaguotas Fausto Kiršos ir Balio Sruogos, išleistas „Vilkolakio“, spausdintas Tilžėje. Formatu, rašyba ir dvasia – “Pirmojo baro” tęsinys, skelbęs simbolizmo estetikai artimas nuostatas, kvietęs telktis kūrybai „visus, kuriuose dar teberusi mistikos virpesio žavėjimas“, kurie neieško „eilėse naudos“, kuriems teatre nepriimtina „natūralingoji vaidyba“. Bibliotekų darbas – bibliotekininkystės ir bibliografijos biuletenis, 1949–90 leistas Kultūros ministerijos ir Respublikinės bibliotekos. Nuo 1961 mėnesinis. Spausdino rašytojų bibliografijas, knygų recenzijas ir anotacijas, grožinę kūrybą (daugiausia bibliotekininkų). Baras – mėnesinis Literatūros ir meno žurnalas, 1925 leistas Kaune. Išėjo 10 nr, redakcijai nesutariant dėl vertinimo kriterijų ir netekus Švietimo ministerijos subsidijų, žurnalas liovėsi ėjęs. Redagavo Faustas Kirša. Baltos lankos – akademinis tekstų ir interpretacijų žurnalas, einantis nuo 1991 Vilniuje. Kiekvienam numeriui pasirenkama atskira tema (mitas, laikas, kultūrų lyginamosios studijos ir pan.), kuri skleidžiama verstiniais ir originaliais teoriniais straipsniais bei tekstų skaitymais atitinkamu (dažniausiai semiotiniu) aspektu. Baltija 1. Kasmetinis literatūrinis kultūrinis (iki 1993 m. – literatūrinis visuomeninis) iliustruotas almanachas, leidžiamas nuo 1984 m. Vilniuje, nuo 1991 m. Klaipėdoje. Aušrinė – žurnalas moksleiviams, su pertraukomis leistas 1910-1914 m., 1917 m., 1919-1926 m., 1931-1933 m. Literatūrai reikšmingiausia 1910–14 leista Aušrinė: joje buvo išspausdinta ~160 eilėraščių ir 70 prozos kūrinių, atspindėjusių lietuvių literatūros modernėjimo tendencijas, rašytojų diferenciaciją.
Aušra (AUSZRA) – tai pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas lietuvių kalba, vadinęsis mėnesiniu laikraščiu „Auszra“, 1883–1886 m. leistas Ragainėje ir Tilžėje. Aušra atstovavo liberalinės pasaulėžiūros srovei. Pilietinį, demokratinį, kultūrinį ir intelektualinį tautos ugdymą jungė su jos nacionalinės sąmonės stiprinimu. Atliko svarbų vaidmenį formuojant lietuvių bendrinę kalbą, padėjo įsitvirtinti jos gramatinei ir stilistinei normai. |
||||||
|
© 2024 Literatura.lt - lietuvių literatūros enciklopedija, lietuvių rašytojai, kūriniai, literatūra. |
||||||
