Kategorijos

Melodrama

Melodrama – tai draminis kūrinys, kuriam būdinga aštri, tiesioginė gėrio ir blogio priešprieša, sentimentalumas, dinamiška, kupina efektingų posūkių fabula. Melodramoje vyksta konfliktai tarp ryškiai teigiamų ir neigiamų veikėjų, kuriems būdinga emocingumas, ekspresyvus išgyvenimų reiškimas.

Memuarai

Memuarai (pranc. mémoires – atsiminimai) – viena seniausių pasakojimo formų, atsiradusi kaip besiformuojančios istorinės savimonės išraiška, susijusi pradžioje su karo žygių bei valstybės įvykių kronika (Cezario Galų karo užrašai, I a. pr. Kr.).

Mesostichas

Mesostichas (gr. mésos – vidurinis, stíchos – eilutė) – tai akrosticho rūšis, kai „paslėptąjį“ žodį sudaro viduriniosios visų eiliuoto teksto eilučių raidės, skaitomos iš viršaus į apačią.

Metafora

Metafora – leksinio stiliaus figūra, tropas, kai, remiantis daiktų panašumu, vieno daikto vardas, savybės priskiriamos kitam.

Metai

Metai – Lietuvos mėnesinis literatūros ir kultūros žurnalas, einantis nuo 1991 m. Vilniuje.

Leidžiamas vietoje žurnalo „Pergalė“. Leidžia Lietuvos rašytojų sąjunga. Žurnalas spausdina originalią ir verstinę literatūrą, eseistiką, literatūros mokslo ir kritikos straipsnius, recenzijas, publicistiką. Skelbia debiutuojančių autorių kūrybą, tremties ir rezistencijos atsiminimus, literatūrinį palikimą.

Metai

K.Donelaičio “Metai” – lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuvių) epas. Kaip ir įprasta epinėms poemoms bei epopėjoms, kūrinyje aprėpta tautos gyvenimo visuma. Tautą čia reprezentuoja būrai. Jie vaizduojami remiantis cikline laiko, istorijos ir gyvenimo samprata. [Daugiau...]

Metmenys

Metmenys – JAV lietuvių literatūros, meno, sociologijos ir politikos (kūrybos ir analizės) žurnalas, einantis nuo 1959 m. Čikagoje.

Įsteigė Santaros-Šviesos federacija. Per metus išeina 2 (dažniausiai 192 p.) numeriai. Spausdina straipsnius istorijos, literatūros, politikos, sociologijos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimais, grožinės literatūros kūrinius, jaunųjų lietuvių dailininkų darbus.

Metras

Metras (gr. metron – matas) – eiliuoto kūrinio ritmo matas, principas, pagal kurį vienokie ar kitokie garsiniai (intonacijos) elementai – kirčiuoti ir nekirčiuoti, ilgi ir trumpi skiemenys – dėsningai kaitaliojasi eilutėje. Metras gali remtis bet kuriuo intonacijos elementu: tiek dinaminiu (garso tarimo ilgumas, stiprumas, greitumas), tiek melodiniu (garso tarimo aukštumas ir sąskambiai).

Metrika

Metrika (gr. tá metriká – kas susiję su metrais, prozodija):

1. Antikinės eilėdaros principai
2. Naujųjų laikų eilėdaros principai (dažniau nusakomi ne metrikos, o versifikacijos sąvoka).
3. Metrinių eiliuotos kalbos ypatybių visuma, jų sistema.
4. Eilėtyros šaka, tyrinėjanti metrą.

Miestelėnai

Miestelėnai – kultūros ir literatūros almanachas. Išėjo 3 knygos (1991, 1995, 1999). Redaktorius sudarytojas Eugenijus Ališanka. Leidinio centre – miesto kultūros, XX a. pab. civilizacijos, postmodernizmo problemos, sprendžiamos pasitelkus esė, prozos ir poezijos kūrinius.

Milžino paunksmė

1929-1930m. Vytauto garbei B.Sruoga parašė trijų veiksmų, devynių paveikslų dramą “Milžino paunksmė”. Tai istoriniais duomenimis paremta drama, iškelianti Vytauto asmens didybę ir jo reikšmę Lietuvos istorijoje. B.Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškam Vytauto šlovinimui, paradiniam aukštinimui. Vytauto idėja iškeliama kaip lietuvių dvasios stiprumo idėja. Pats Vytautas scenose nevaizduojamas, bet kitų veikėjų veiksmuose ir rūpesčiuose visą laiką jaučiama Vytauto didybė. [Daugiau...]

Mintis

Mintis – Lietuvos visuomenės, politikos ir literatūros žurnalas, socialdemokratų krypties, ėjęs 1939–1940 m. Kaune. Leido ir redagavo Ona Leonaitė Kairienė. Išėjo 16 numerių.

Miškais ateina ruduo

Psichologinis romanas “Miškais ateina ruduo” (1957) – M.Katiliškio meniškiausias kūrinys. Romano ašis – lietuvis ir miškas. Veiksmo erdvė – miškų apsupta vieta kaip Lietuvos ženklas. M.Katiliškis pabrėžia ypatingą savo kuriamo pasaulio uždarumą. Romane kuriamas pasaulis ir jo žmonės gyvena gamtos laiko rėmuose. [Daugiau...]

Mįslė

Mįslė – alegorinis posakis, kurio reikšmę reikia įminti, įspėti. Priklauso trumpiesiems posakiams. Pagal funkciją yra uždavinys, mįslės tradiciškai gyvavo kaip varžymosi forma.

Svarbiausi mįslių požymiai, išskiriantys jas iš kitų žanrų, yra dvinarė struktūra ir būtinybė pateikti atsakymą į pirmojoje dalyje iškeltą klausimą. Tradicinėje vartosenoje šio žanro atlikimui reikalingas aktyvus dialogas.

Misterija

Misterija (gr. mysterion – slaptos apeigos) – dramos žanras, kuriame simboliniais, stilizuotais vaizdais sprendžiamos žmonijos, tautos, individo likimo problemos. Misterijoms būdingas iškilmingumas, sakralinis paslaptingumas, dvasingumas.

Žanras susikūrė viduramžiais, vaizdavo daugiausia Biblijos scenas. Tačiau draminės misterijos šaknys yra senovės graikų ir romėnų religinės misterijos.